Kadangi šiais metais rugsėjo 1-oji sutampa su šeštadieniu, Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo mokslo metų pradžią nukelti į rugsėjo 3-ąją, pirmadienį, tačiau kai kur šventė rengiama šeštadienį.
Pavyzdžiui, šeštadienį mokslo metų pradžią minės visos Ukmergės rajono bendrojo ugdymo mokyklos, BNS sakė meras Rolandas Janickas.
„Kad tai būtų organizuota, jau anksčiau taip buvome paplanavę, nebesiblaškėme, nes ministerija rekomendacijas per vėlai padarė. Mes kaip tik pagalvojome, kad taip yra galimybė tėveliams sudalyvauti, esam apsisprendę ir mokytojams užskaityti kaip darbą išeiginę dieną“, – teigė R. Janickas.
Ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus rugsėjį pradės apie 323,6 tūkst. mokinių, praėjusiais mokslo metais mokinių skaičius siekė apie 327 tūkstančius.
Abiturientų skaičius, išankstiniais duomenimis, mažėja nuo 25,5 tūkst. iki 23,6 tūkst., pirmokų – nuo 30,1 tūkst. iki 29,5 tūkstančio.
Prasidedančių metų mokslo trukmė, palyginti su 2017–2018 metais, ilgės penkiomis dienomis. Galutinius sprendimus, kada pridėti papildomas mokslo dienos, priims pačios mokyklos.
Naujais mokslo metas mokinių sulauks 1115 bendrojo ugdymo mokyklų (2017 metais – 1125), dirbs panašiai tiek pat, kiek ir pernai, mokytojų – apie 33 tūkst. (2017 metais – 33 tūkst. 658).
Tarp šių mokslo metų naujovių – etatinis darbo užmokesčio įvedimas mokytojams. Ministerija žada, kad dėl to turėtų didėti pedagogų atlyginimai. Tačiau dalis pedagogų baiminasi, kad pagal naują metodiką perskaičiuoti jų atlyginimai gali ir sumažėti.
Be kitų naujovių, šiemet startuoja kultūros pasas – nuo rugsėjo pradinukams, o nuo naujų metų – visiems mokiniams bus skiriamas finansavimas lankytis renginiuose, teatruose, koncertuose.
Nuo šių mokslo metų į daugiau mokyklų plečiami bandomieji integruoto gamtamokslio ugdymo 5–8 klasėse bei informatikos mokymo pradinėse klasėse projektai, taip pat bus išbandoma visos dienos mokyklos koncepcija – projektui atrinktose mokyklose priešmokyklinukai ir pradinukai nemokamai bus užimami visą darbo dieną.
