Ar galima pretenduoti gauti finansinę paskatą būstui nusipirkti, priklauso nuo šeimos ar žmogaus pajamų, turimo turto, būsto nuosavybės, jo ploto ir nusidėvėjimo, taip pat nuo vaikų skaičiaus ir net asmenų amžiaus.
Norint gauti paramą, būsto paskolos dydis asmeniui negali viršyti 53 tūkst. eurų, šeimai – 87 tūkst. eurų. O jauna šeima valstybės pagalbą gaus tik tuo atveju, jei perkamas būstas yra regione.
Kai kurie specialistai įsitikinę, kad tokios paramos prieštarauja kapitalizmui ir diskriminuoja likusius gyventojus. Jis pabrėžė, kad būsto turėjimas yra privilegija, o ne teisė, tad bet kokios paramos turėtų būti panaikintos.
Kas turi teisę gauti paramą būstui ir koks jos dydis?
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Lietuvoje parama būstui įsigyti teikiama:
- valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti;
- mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:
- kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
- kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba pastaruosius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;
- kurie turi ar per pastaruosius 5 metus turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kv. m., arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.;
- negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.
Ministerijos aiškinimu, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis priklauso nuo savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, būsto ploto ir šeimos narių skaičiaus (pvz., šiandien maksimalus kompensacijos dydis 3 asmenų šeimai Vilniaus mieste siekia 379,01 Eur/mėn.).
Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dydis gali siekti 87 tūkst. eurų.
Iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti gali būti teikiamos 15–30 proc. dydžio subsidijos, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir jiems nustatytos nuolatinės globos (daugiau informacijos galima rasti čia).
Tad didžiausia galima parama (30 proc. nuo 87 tūkst. eurų kainuojančio būsto) yra 26,1 tūkst. eurų.
Jaunoms šeimoms regione padengiamas pradinis įnašas
SADM nurodė, kad Lietuvoje yra ir finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti ar padiniam įnašui padengti.
Ministerijos puslapyje rašoma, kad jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.
Vis tik šią paramą galima gauti tik tuo atveju, jei būstas yra regione. T. y. valstybė nesuteiks subsidijos, jei būstas perkamas Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Šiaulių miesto, Trakų rajono, Utenos rajono, Birštono, Druskininkų ir Neringos savivaldybėse.
Jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
- neauginančioms vaikų – 15 proc.
- auginančioms 1 vaiką – 20 proc.
- auginančioms 2 vaikus – 25 proc.
- auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Vis tik būsto paskolos suma negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. O šeima, pretenduojanti į valstybės subsidiją pirmam būstui, negali turėti ar būti turėjusi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, išskyrus atvejus, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kv. m. arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.
Šiemet vidutinis paramos dydis siekia 16,5 tūkst. eurų
Norint gauti vieną iš paramų būstui įsigyti reikia deklaruoti savo turtą, pajamas ir pateikti prašymą.
Ministerijos atstovų teigimu, šios paramos teikiamos atsižvelgiant į skirtus atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimus. Jei biudžete nebėra tam skirtų pinigų, pretendentai įrašomi į laukiančiųjų sąrašą ir parama skiriama iš papildomų ar kitų metų biudžeto pinigų.
SADM įvardijo, kad 2022 m. finansinę paskatą gavo 1595 jaunos šeimos (dar 585 jaunos šeimos gavo papildomą subsidiją, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui), per š. m. I pusmetį – 307 jaunos šeimos (dar 272 jaunos šeimos gavo papildomą subsidiją).
Pernai vidutinis pagrindinės subsidijos dydis buvo 13,6 tūkst. eurų, per š. m. I pusmetį – 15,2 tūkst. eurų. Subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti gavo 503 asmenų ar šeimų (dar 10 gavo papildomą subsidiją), per š. m. I pusmetį – 312 asmenų arba šeimų (dar 8 gavo papildomą subsidiją).
2022 m. vidutinis pagrindinės subsidijos dydis buvo 15 tūkst. eurų, per š. m. I pusmetį – 16,5 tūkst. eurų. Išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gavo 8 šeimos (33 šeimos nariai), per š. m. I pusm. – 7 šeimos (28 šeimos nariai).
Jokių paramų esą išvis neturėtų būti
Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas Audrius Gudanavičius neslėpė, kad į bet kokias paramas būstui įsigyti žiūri kritiškai: „Ką reiškia padėti įsigyti būstą? Yra poreikis būsto ar poreikis nuosavybės? Jei būsto, yra galimybė ne tik pirkti, bet ir nuomotis. O būsto nuosavybė yra privilegija, tai – ne teisė.
Aš manau, kad visos šitos paramos niekur neveda ir yra absoliučiai niekinis dalykas, socializmo liekana. Kapitalistinėje valstybėje neturėtų būti kažkokių nuosavybės privilegijų, todėl neturėtų būti jokių paramų.“
LNTAA prezidento nuomone, paramų dalijimai yra absoliučiai nelogiški. Pavyzdžiui, būstui regione, kuriuo neva bandoma apgyvendinti regionus.
„Tai yra absurdas. Kas iš to, kad duoda paramą būstui kažkokiame Lietuvos užkampyje? Ką jaunas žmogus ten veiks? Jam reikia būsto ten, kur yra darbas. Tokia parama yra desperatiškas bandymas, vedantis į niekur.
Tarkime, Molėtuose kuriamos darbo vietos, ten – puikus kraštas gyventi, neabejoju, kad ten greit pradės vystytis daugiabučiai, žmonės norės ten keltis. Bet mes kažkam teiksim paramą, nežinia, dėl ko“, – dėstė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad žmonių skirstymas pagal amžių irgi yra nelogiškas. Neaišku, kaip mes suprantame jauną žmogų: 20 ar 30 metų? Ir kodėl 35-erių metų žmogui parama galima, bet 36-erių – nebe.
Tvarkyti reikėtų nuomos rinką
A. Gudanavičiaus teigimu, visos postkomunistinės šalys turi aukštą nuosavų būstų rodiklį, nes sovietiniais laikais juos dalijo nemokamai. Dėl to mes esame pratę nesinuomoti, o turėti savo būstą.
LNTAA prezidentas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje ar Švedijoje tik 60 proc. gyvena nuosavame būste, tuo metu Lietuvoje – 91 proc.
Tad, anot jo, rinka neturėtų būti iškraipoma paramomis, be to, tai nėra teisinga kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Tie, kurie gali, būstą įsigyja, kurie ne – nuomojasi.
Vis tik pašnekovas neslėpė, kad nuoma Lietuvoje nėra patraukli, nes didžioji dalis nuomojamų būstų priklauso pavieniams mėgėjams, kurie neleidžia su vaikais ar gyvūnais, žiūri, kad nesuterliotų sienų, diskriminuoja pagal amžių ar lytį. Ir niekad nežinosi, ar po metų jis tą būstą nuomos ir toliau.
Anot LNTAA prezidento, jei Lietuvoje atsirastų vis daugiau kompanijų, turinčių ištisus kompleksus, skirtus nuomai, lietuviai turėtų alternatyvą nuosavam būstui ir galėtų jaustis saugūs.
A. Gudanavičius nurodė, kad profesionalams nerūpėtų lytis, amžius, vaikai ar gyvūnai. Žmonės galėtų atsikraustyti su savo baldais, būstą įsirengti pagal savo skonį, perdažyti sienas, kabinti paveikslus ir ten gyventi 10 ar 20 metų, nebijodami, kad savininkas persigalvos ar juos išvarys.
Tad esminė problema, kurią, anot specialisto, valstybė turėtų spręsti, yra profesionalios nuomos trūkumas.
