Kai kurių Ūkio banke laikytų indėlių terminas buvo ilgesnis nei 50 metų, o už juos mokamos palūkanos viršijo 10 proc. per metus, teigia dalį Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perėmęs Šiaulių bankas. Šiuo metu dar tikslinamas galutinis indėlininkų, kurių indėliai pagal sutartį iš Ūkio banko yra perkeliami administruoti į Šiaulių banką, o kurių turi likti Ūkio banke, sąrašas.
Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda teigia, kad indėlininkų sąraše rasta indėlių, kurie net neatininka indėlio, kaip konservatyviausios ir mažiausią grąžą duodančios taupymo priemonės, esmės.
„Kai kurių indėlių terminas – ilgesnis kaip 50 metų, o palūkanos viršija 10 proc. per metus. Yra ir kurioziškų pavyzdžių, kai indėlio termino pabaigos indėlininkas sulauks, kai jam sueis 107 metai. Tokius indėlius Ūkio bankas leisdavo bet kada papildyti naujomis lėšomis, už juos mokėjo tokias pat nepagrįstai dideles palūkanas ir skaičiavo palūkanas nuo palūkanų. Radome indėlių, kai, pavyzdžiui, apie 4000 litų indėlis termino pabaigoje „užauga“ iki daugiau nei 200 000 litų, o klientas jį pageidauja papildyti net keliais milijonais, kurių kilmė nėra aiški. Tokių indėlių nėra daug, tačiau privalome išsiaiškinti jų teisėtumą“, – pranešime spaudai cituojamas A. Žiugžda.
Bus tikrinama, ar visiems indėliams pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą buvo taikomas indėlių draudimas.
„Draudimo įmonės dalyvavimas banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime prilyginamas draudimo išmokos banko indėlininkams ir investuotojams išmokėjimui, todėl indėliai, kuriems taikomi draudimo išmokų apribojimai, turi likti Ūkio banke“, – teigė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovė Aurelija Mažintienė.
Draudimo išmokų mokėjimas ribojamas už tuos indėlius, kurių palūkanų norma daugiau kaip du kartus viršija kitiems adekvatiems toje pačioje kredito įstaigoje indėliams nustatytą palūkanų normą, taip pat už banko skolininkų indėlius, jei tokių asmenų skolos bankui viršija indėlių sumą, už indėlius, kurių lėšos įsigytos neteisėtai, už indėlius, perleistus po draudžiamojo įvykio dienos ir kt.
Jeigu paaiškės, kad indėlis nebuvo draudžiamas, Šiaulių bankas turės teisę tokius indėlius grąžinti Ūkio bankui, o kompetentingoms institucijoms nustačius, kad indėlis padėtas iš neįrodytos kilmės lėšų ar kelia įtarimų dėl neteisėto praturtėjimo, kraštutiniu atveju tokios lėšos gali būti net suvaržytos. Numatoma, kad perduodamų indėlių sąrašas galės būti tikslinamas per ateinančius penkis mėnesius. Tokiu atveju indėlininkas savo indėlio sumos galės reikalauti kartu su kitais Ūkio banko kreditoriais, po bankroto paskelbimo stodamas į bendrą kreditorių eilę.
Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda pažymi, kad „bus tikrinama ne tik tai, ar indėliai yra draudžiami, bet ir tai, ar jų sąlygos teisėtos ir įgyvendinamos. Bus vertinama, ar konkretaus indėlio sąlygos neprieštarauja Bankų įstatymui, Civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams dėl to, kad jame nustatytos privilegijuotos sąlygos tik daliai indėlininkų, prieštaraujančios pačiai indėlio esmei arba kad tokios sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ar teisėtos banko veiklos tikslams ir pan. Jei bus nustatytos neteisėtos indėlių sąlygos, tokiais atvejais ketinama kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas dėl tokių indėlių sutarčių sudarymo aplinkybių (įsigijimo teisėtumo) ištyrimo.
