Prezidentės Dalios Grybauskaitės metų rezultatus tiek įstatymų leidybos iniciatyvose, tiek kadrų politikoje, tiek kitose srityse dar bus progos suskaičiuoti. Tik bijau, kad niekas nepamirštų svarbios metų pergalės. Populiarioji tautos vadė sėkmingai sugebėjo apversti gaublį ir įrodyti, kad Lietuvos geopolitinė problema yra ne Rusija, o Amerika.
Mėžiant iš valdžios „valstybininkų“ klaną CŽV kalėjimų tema buvo pasitelkta tik todėl, kad reikėjo ko nors antiamerikietiško ir kažko neva „proeuropietiško“, o realiai prorusiško. Ko nors, kas patiktų vidutiniam statistiniam Marijos žemės buduliui, žinančiam, kad pasaulį valdo Amerikos žydai. Prezidentė niekada nebūtų laimėjusi rinkimų be šio visuomenės segmento. Atėjusi į valdžią „nesisteminė“ sistemos patriarcho Algirdo Mykolo Brazausko mokinė ir numylėtinė (pagaliau pati tai patvirtino), pasirėmė ankstesnių darbų rezultatais.
Pirmasis ir vienintelis vertas dėmesio naujausioje Lietuvos istorijoje parlamentinis Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimas kažkada atskleidė, kad grupė bičiulių prieš Rusiją „kovojo“, sėkmingai čiupinėdama „Gazprom“ tarpininkų pinigus. Po saugumiečio Vytauto Pociūno žūties – Daliai Grybauskaitei dar nediktuojant madų ir nesitaikant į kritikus pro šautuvo taikiklį – atliktas tyrimas buvo kur kas prasmingesnis, išsamesnis ir informatyvesnis už tą cirką, kurį mums buvo suvaidintas Lietuvoje beieškant Amerikos kankintų talibų. Tiems, kas moka skaityti, rezultatai buvo konkretesni – su firmų pavadinimais, žiniasklaidos priemonių honorarais, iškiliomis pavardėmis. Antrasis tyrimas, CŽV kalėjimo paieškos, kada rusiška problema buvo verčiama amerikietiška – negrabus plagiatas: niekšelių pavardės tos pačios, „aukos“ nesukelia užuojautos, o ir išvada, kad Lietuvos specialiosios tarnybos dirba be kontrolės, panaši į penkioliktą kartą atrytą kramtomąją gumą.
Kam viso to reikėjo? Viskas buvo aišku ir be idiotiško antrojo tyrimo, tačiau išvaryti minėtą kompaniją dėl senų dingsčių prezidentė Dalia Grybauskaitė negalėjo. Tai tiesiog neatitiko mokytojo A. Brazausko įskiepytų ar jaunystėje kitur susigraibytų idealų. Gaublį reikėjo apversti – dėl Lietuvos apvogimo ir nusiaubimo turėjo būti kalti amerikiečiai, o ne Vladimiras Putinas, kurį žūtbūt norėta prisikviesti, bei jo parankiniai. Tam ir reikėjo niekuo nepasibaigusio, bet didelę smarvę paskleidusio „tyrimo“, kada ieškota kelių Talibano banditų kančių vietos Antavilių arklidėse ir galiausiai padaryta saliamoniška išvada, kad ta vieta galėjo būti.
Vietos galiausiai nerado, tačiau, kaip ir dera tipiškai kagėbistinei operacijai, „žinia“ liko nei patvirtinta, nei paneigta – smarvė įsitvirtino. „Gazprom“ ėdžių vartotojai virto amerikietiškojo imperializmo šnipais – žinia, kad storas neaiškios kilmės amerikonas labiau erzina tautietį nei pragmatiškas rusiškų „otkatų“ vartotojas. Elementarių gobšuolių, galinčių bet ką dirbti ir už dolerį, ir už rublį, gauja buvo tautai parodyta kaip tas „Landsbergis, kuris sugriovė kolūkius“, kaip įrodymas, kad mums su amerikomis nepakeliui. Tai yra pagrindinis prezidentės Dalios Grybauskaitės metų laimėjimas, leidžiantis sunaikinti Lietuvos užsienio politiką, leidžiantis rusų saugumiečiams tardyti tegul ir ne pačias protingiausias Lietuvos mergiotes. Juk jų teisės nėra tiek svarbios, kiek barzdotų džihado kankinių nesugautų šmėklų.
***
Susiję tekstai.
Simboliška – lygiai tą dieną, kada D. Grybauskaitė švenčia savo politinio šeimininkavimo metines, prieš 90 metų buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis (1920 m. liepos 12 d.). Nelyginant dabartinės Lietuvos padėties su 1939—1940 metų situacija, kai blogas žodis apie bolševikinę Rusiją buvo autoritetinio valdovo Smetonos uždraustas, galima prisiminti Lietuvos ir Kremliaus draugystės ištakas:
Sutartis, atnešusi nusivylimą I
Sutartis (ys) atnešusi (os) nusivylimą (us) II
