Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Pasistatydami suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą demonstruojame, kad, kai užtenka politinės valios, noro ir drąsos, net ir maža ir palyginti neturtinga valstybė gali imtis veiksmų, vedančių į ekonominį ir energetinį savarankiškumą. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pabrėžia, kad SGD terminalą Lietuva pasistatė pirma iš trijų Baltijos valstybių.
„Tai mums reiškia saugumą, alternatyvų dujų tiekimą, kad mes suskaldome ir panaikiname energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo, nuo „Gazprom“. [...] Ir tai reiškia, kad Lietuva, kai reikia, sugeba parodyti ir tvirtą politinę valią, ir priimti strateginius sprendimus, ir sugeba pati viena, be niekieno pagalbos, tik su savo lėšomis, įgyvendinti tokio masto projektus“, – sako šalies vadovė.
– Prezidente, ketvirtadienį išvykstate į Briuselį, kur dalyvausite Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Kokia posėdžio darbotvarkė? Kokius pagrindinius klausimus svarstysite Europos Sąjungos (ES) sostinėje?
– Na, pirmiausia darbotvarkė yra planuota iš anksto, ir joje kalbėsime apie ekonominę situaciją Europoje, kuri kol kas vis dar yra sudėtinga. Taip pat kalbėsime apie pasiruošimą klimato kaitos konferencijai ir [svarstysime,] kokių tikslų turėtų siekti kiekviena Europos valstybė ir kaip apsaugoti savo ekonomiką ir įmones dėl galimos konkurencingumo mažėjimo įtakos.
Taip pat bus didžiulis gabalas ir užsienio politikos. Tai ir Ukrainos situacija, priešrinkiminė situacija, ir tarptautinių teroristų – „Islamo valstybės“ – veiksmai bei kova su Ebola.
Na, ir man, kaip būsimos euro zonos šalies vadovei, jau teks pirmą kartą dalyvauti susitikime su euro grupės valstybėmis, kur kalbėsimės taip pat apie euro zonos ekonominę situaciją. Taigi klausimų bus tikrai nemažai. O viena mums visada aktuali ir svarbiausia [tema] – tai energetikos klausimai, [...] siekis ir toliau užsitikrinti Europai savarankiškumą, mažesnį priklausymą nuo vieno tiekėjo ir t. t. Ir čia kaip tik [svarbūs] tolesni žingsniai kuriant bendrą europinę išorinės energetikos politiką, kurios siekia Lietuva, kuri pati stengiasi kuo greičiau tapti kiek įmanoma labiau savarankiška energetikos srityje. Taigi visi šie klausimai bus ir toliau aptariami su visomis valstybėmis – ir ketvirtadienį, ir penktadienį.
– Ir ankstesnės, ir dabartinės kadencijos metu Jūs nuosekliai siekėte užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą. Ar keičiasi Lietuvos siekiai ir prioritetai?
– Na, jie negali keistis. Tai yra aktualija, kuri yra labai svarbi mums, nes buvome izoliuota sala. Labai greitai, pirmadienį, pasakysime, kad ta izoliuota sala nebesame. O Europoje – atvirkščiai. Mes išsiveržiame iš uždaro lanko, iš priklausomybės, pasistatydami suskystintųjų dujų terminalą. Būtent Ukrainos įvykių, iššūkių ir Rusijos grėsmių akivaizdoje, kai, ateinant žiemai, kyla didžiulė grėsmė, kad gali būti įvairių dujų tiekimo sutrikimų į Europą, mes užsitikriname savo bent jau dujų tiekimo laisvę ir garantijas. Taip išties parodome, kad maža ir palyginti neturtinga valstybė gali susitvarkyti, kai yra politinė valia, noras ir drąsa imtis veiksmų, kurie yra būtini valstybei, [norint] garantuoti ekonominį ir energetinį savarankiškumą.
– Taigi pirmadienį mūsų laukia labai svarbus įvykis?
– Manau, kad simboliškai – išties labai svarbus. Maždaug 2009–2010 m. pradėjome diskusijas, įstatymas buvo priimtas 2011 m. Per 3,5 m. pasistatėme suskystintųjų dujų terminalą – pirmi iš trijų Baltijos valstybių. Baltijos jūros regione su mūsų artimiausiais kaimynais tokį terminalą turi tik Švedija. Tai mums reiškia saugumą, alternatyvų dujų tiekimą, kad mes suskaldome ir panaikiname energetinę izoliaciją ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo, nuo „Gazprom“.
Tai mūsų pirmas tokio masto ir tokios svarbos įgyvendintas strateginis energetinis projektas per 20 metų. Ir tai reiškia, kad Lietuva, kai reikia, sugeba parodyti ir tvirtą politinę valią, ir priimti strateginius sprendimus, ir sugeba pati viena, be niekieno pagalbos, tik su savo lėšomis, įgyvendinti tokio masto projektus. Taigi reikia tik labiau pasitikėti savimi, žinoti, ko norime, ir daryti, ką reikia.
