Vakarų europiečiai bei amerikiečiai mano, jog Dalailama yra pats gerbtiniausias tarp pasaulio lyderių, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel puikiai suderina pagarbą jai su įtaka pasaulio politikai, informuoja „Herald Tribune“.
Tai yra pirmieji naujosios apklausos, pavadintos „Pasaulio lyderiai“, duomenys. Nuo šiol ši apklausa bus atliekama kas du mėnesiai. Ją atliks „Harris Interactive“ kompanija bei televizija „France 24“.
Apklausoje dalyvavo šešios valstybės: Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Italija bei Ispanija. „Labai gerą“ arba „gerą“ nuomonę apie Vokietijos kanclerę turėjo nuo 59 iki 73 proc. ispanų, italų, prancūzų bei vokiečių, o tik 30 proc. britų bei amerikiečių ją laiko gera lydere. A. Merkel kaip įtakingiausią politikoje nurodė nuo 66 iki 77 proc. apklaustųjų skirtingose šalyse.
Visi apklausoje dalyvavę asmenys beveik vienbalsiai sutiko, jog pats galingiausias pasaulio lyderis yra JAV prezidentas Džordžas W. Bušas. Tačiau pagarbos apklaustieji jam nepademonstravo - Dž. V. Bušas liko vienas negerbiamiausių pasaulio lyderių. Greta jo šioje kategorijoje atsidūrė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Mažiausiai pagarbos sulaukia Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas. Prie nelabai gerbtinų dar minimi buvęs Kubos lyderis Fidelis Kastro, Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas, Kinijos prezidentas Hu Dzintao bei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi bei A. Merkel buvo pripažinti ne tik galingiausiais, bet ir vienais iš daugiausiai pagarbos nusipelnusių pasaulio lyderių.
Tibeto dvasinis vadovas Dalailama be konkurencijos buvo pripažintas pačiu gerbiamiausiu pasaulio lyderiu, nors JAV apklaustieji didžiausią pagarbą jaučia buvusiam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Toniui Blerui.
Dar vienas didelio populiarumo tarp apklaustųjų susilaukęs asmuo - popiežius Benediktas XVI.
Šešiose valstybėse vykusios apklausos dalyvių buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę apie 19 pasaulio lyderių - nuo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Pan Gi Muno ik Sirijos prezidento Bašaro al Asado. Respondentai taip pat privalėjo įvertinti lyderių įtaką pasaulio politikai.
