Dailius Dargis
Praėjusį penktadienį Klaipėdos teisėjai padėjo tašką garsiausioje pastarojo meto Lietuvos byloje. Buvo paskelbtas nuosprendis net tris dešimtmečius ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje viešpatavusios Kauno Daktarų gaujos vyrams. Ši nusikalstama organizacija nuo sovietinių laikų garsėjo žiauriais bei paslaptingais nusikaltimais.
Vienos garsiausių visų laikų Lietuvos kriminalinės legendos, senosios kartos Kauno mafijos
veterano 55 metų Henriko Daktaro, geriau žinomo Henytės arba Henos pravardėmis, artimiausios moterys – žmona bei dvi dukterys praėjusį penktadienį iš Klaipėdos apygardos teismo pastato išėjo itin prastai nusiteikusios. Teismas už vadovavimą nusikaltstamam susivienijimui, verslininko Sigito Čiapo, jo vairuotojo Vinco Varno, buvusių gaujos vyrų Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, ir Turistu vadinto Vladimiro Seneckio nužudymų organizavimą anksčiau penkis kartus teistą nuo prieškario laikų išskirtiniais nusikaltimais garsėjačio Kauno Vilijampolės rajono simbolį nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Mongolo ir Turisto kūnai nesurasti iki šiol, tačiau bylos medžiagoje skelbiama, kad 1993-iaisiais su H. Daktaru aršiai konfliktavusių, o vėliau paslaptingai dingusių vyrų kūnai kažkur užkasti miškuose šalia Kauno. H. Daktarą ištiko toks pats likimas kaip ir paskutinės mano knygos „Vilniaus bomberio išpažintis” pagrindinę figūrą, septynis kartus iki gyvos galvos nuteistą bei jau 15 metų Lukiškių kalėjime bausmę atliekantį Valerijų Januškevičių. Primenu, kad iki gyvos galvos nuteisti ir tame pačiame kalėjime jau dešimtmetį yra laikomi anksčiau Lietuvos kriminalistų sutriuškintų garsiausių 1990-ųjų šalies grupuočių – Klaipėdos Gaidjurginių, Panevėžio Tulpinių autoritetai – Sigitas Gaidjurgis, Algimantas Vertelka, Virginijus Baltušis, Audrius Andrušaitis.
Čekistai domėjosi byla
2009-ųjų spalį, kai H. Daktaras skambiai iš Bulgarijos buvo parskraidintas į Lietuvą, oficialioje Kauno Daktarų įžymybės interneto svetainėje pasirodė štai toks Simonu pasirašiusio vaikino komentaras: „Apie Henriką rašiau savo 12-os klasės lietuvių kalbos baigiamajame egzamine rašinį, kurio tema buvo Autoritetas. Taip baigiau 12 klasių (šypsenėlė). Labai džiaugiuosi, žinau, kad Henrikas stiprus žmogus, ir ištvers šitą didžiulį spaudimą, aš visados už jį”.
Deja, daugiau taip ir nepavyko surasti Simono internete paskelbtų įspūdžių apie minėtą finalinį darbą užbaigus vidurinę mokyklą. Bene įdomiausia, kokiu gi tada balu iš dešimties buvo įvertintas šitas moksleivio darbas. Mano nuostabai, ne kartą yra tekę girdėti iš vyresnės kartos kauniečių, kad po 1990-ųjų vidurinėse mokyklose ir ypač Kaune, atsirado nemažai moksleivių, kurie pasirinkę rašinius laisva tema smulkiai dėstė apie tai, kaip ateityje svajoja būti tokiais, kaip H. Daktaras.
Tačiau po praėjusį savaitgalį paskelbto nuosprendžio ir internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių apie Daktarų istorijos baigtį teko perskaityti nemažai aštrių bei intriguojančių komentarų. Štai vienas iš tokių: „Teko dalyvauti KGB majoro S. Čiapo ir jo vairuotojo laidotuvėse Karmėlavos kapinėse. Palydėti iš Maskvos atvyko ir keletas jo draugų, beje, gal irgi iš čekistų persikvalifikavusių į sėkmingus ir turtingus verslininkus. Savo ausimis girdėjau, kaip vienas iš jų garsiai ištarė žodžius tarytum priesaiką: „Sigitai, anksčiau ar vėliau, bet mes pasistengsime, kad tavo žudikai atgultų į tokią pačią kapo duobę. Tas nuosprendis kruvinajam slabadiniui – iki gyvos galvos nereiškia, kad už grotų jis sulauks senatvės. KGB veteranų rankos pakankamai ilgos, kad už kraują atlyginti krauju. Na, o Lietuvoje kartu su gedulo ir vilties diena (birželio 14-oji, - red.past.) atsirado, aišku, ne atsitiktinai – dar viena atmintina diena, kai visiems laikams žlugo Daktariniai...”.
Surasti ne visi žudikai
Kaip skelbta anksčiau, 1996-ųjų balandį, praėjus kelioms dienoms po S. Čiapo ir vairuotojo V. Varno sušaudymo šalia Kauno esančių Sargėnų gyvenvietėje, specialiai iš Maskvos į laidotuves atskrido ir maždaug dešimties vyriškių, buvusių čekistų – KGB įpėdinės FSB (Rusijos saugumo tarnybos) veteranų – pagrindinio Rusijos politinio veikėjo Vladimiro Putino kolegų – grupė. Ji ir šiandien turi didžiulę įtaką Rusijos prezidento administracijoje, šios šalies jėgos struktūrose, specialiosiose tarnybose ir finansinės – ekonominės oligarchijos sluoksniuose.
Sovietmečiu jie su S. Čiapu tarnavo Kaune, Panemunėje dislokotuoje 7-ojoje divizijoje, kurios buvę auklėtiniai pasižymėjo senais ir glaudžiais saitais, tampriu draugiškumu. Todėl susidomėjimą šia byla S. Čiapo bendramoksliai iš Maskvos parodė iškart po verslininko nužudymo. Jau tomis dienomis vienas maskviečių prasitarė, kad nusikaltėliai peržengė visas ribas ir, jeigu mūsiškė policija bus bejėgė, jie patys suras žudikus. Įdomiausia, kad štai dabar, praėjus 17 metų po 2 gyvybes nusinešusios kauniečių banditų suregztos šaltakraujiškos žmogžudystės, paaiškėjo, kad tikrųjų žudikų nepavyko surasti ir taip jie išvengė teismo. Nors Daktarų byloje esančioje medžiagoje rašoma, jog Kauno šešėlinio pasaulio bosų kvietimu iš Baltarusijos atvykusį smogikų vadą pavyko nustatyti. Bet ir jis išvengė griežtos bausmės dėl šio amžiaus mafijos nusikaltimo, kadangi prieš dešimtmetį žuvo mįslingoje autoavarijoje Lenkijoje, o jo pavestą užduotį atlikę šauliai nesurasti iki šiol.
Visus apšaukė „velniais”
Beveik dvejus metus trukusių Daktarų gaujos teismo posėdžių metu H. Daktaras ne kartą viešai skelbėsi esąs Dievo karys. Prieš nuosprendį Hena daug bendravo su teismo salėje susirinkusiais žurnalistais. „Velniais ir tikraisiais nusikaltėliais” kaunietis apšaukė ne tik buvusius bendražygius, kurių dauguma apie gaujos nusikaltimus prašneko Kriminalinės policijos biuro darbuotojams, bet ir teisėsaugininkus – valstybinį kaltinimą palaikiusį Generalinės prokuratūros prokurorą – Zdislavą Tuliševskį.
Kad didžioji dalis Daktarų gaujos vyrų prašneks ir bendradarbiaus su teisėsaugininkais daugeliui sukėlė nuostabą. Juk būtent gaujos vyrų parodymai ir padėjo įminti didžiausias Kauno mafijos žudynių mįsles. Tačiau atskleisti nusikaltimus padėję vyrai taip elgėsi ne vien tiktai dėl to, kad išvengtų griežtų bausmių. Kai kurie jų per atvirus pašnekesius su tyrėjais prasitarė anuomet patyrę nemažai melo, apgavysčių ir kitų šlykščiausių intrigų iš savo tuometinio boso, todėl ir nusprendė jį „paskandinti”.
„Vilijoje“ banditų siautėjimo laikais būdavo surengta nemažai Daktarų puotų. Ne vieną valandą esame praleidę žiūrėdami, analizuodami vaizdo įrašus. Į akis krito tai, kad asmenų, priskiriamų nusikalstamoms struktūroms, atsivestos moterys paprastai prie stalų sėdėdavo kukliai, nebuvo linksmos. Jos atrodė, kaip kažką pardavusios. Jų vyrai, sėdintys šalia, vieni su kitais bendrauja, broliuojasi, tačiau juos filmuojančio operatoriaus nevaro į šalį, nepuola, nes, akivaizdu, kad duota komanda filmuotis istorijai“, – prieš pusantrų metų išleistoje mano knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas” yra minėjęs Kriminalinės policijos biuro senbuvis Rymantas Gedvilas. Jis vienas iš nedaugelio šalies pareigūnų, kuriam teko nemažai laiko praleisti prie senų Daktarų grupuotės asmeninio archyvo vaizdo įrašų vien tam, kad geriau išsiaiškintų Vilijampolės gaujos psichologiją, tikruosius elgesio motyvus.
Toje pačioje byloje skelbiama, kad anuomet veikusiame „Vilijos” restorane buvo žiauriai susidorota ir su Daktarų klanui labiausiai neįtikusiais gaujos nariai. Kai kurie jų buvo mirtinai sumušti, peršauti arba pasmaugti pramogų komplekso tarnybinėse patalpose, sporto salėse.
TIK FAKTAI
Gogos pravarde žinomas 56 metų Egidijus Abarius, vadintas dešiniąja gaujos vadeivos ranka, gaujos kasininku, teismo sprendimu įkalintas 20 metų.
Savo kaltės nepripažinusiam Rolandui Zaveckui-Džempiui skirta kalėti 14 metų ir 6 mėnesius. Nors ir įvykdę nemažai sunkių nusikaltimų, tačiau padėję atskleisti senas nuodėmes bei atvirai kalbėję apie vadeivas kauniečiai sulaukė švelnesnių bausmių. Virginijui Silvestravičiui skirta 9 metai nelaisvės, Vaidas Vansevičius kalės 8 metus, Saulius Vaitukaitis – 4 metus, Rimvydas Žilinskas-Taisonas arba Rimvis, kuriam prokuroras prašė neatimti laisvės, už grotų praleis 3, Vidmantas Gudzinskas-Guzas – 5 metus. Rimgaudas Lantuchas-Lunta nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme. Gytis Ježerys-Pajacas nuteistas 11-ai, Audrius Gudomskas – 8-eriems, Ramūnas Stanionis-Morda 7, 5 metų. Nikolajus Archipovas sulaukė 2 metų nelaisvės bausmės, o Kazimierui Petroniui, kurį šioje byloje gynė advokatas Aidas Venckus, skirta 45 parų arešto.
Renaldui Stončiui baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Arūnas Šimėnas-Kiška pernai vasaros pabaigoje nuo teismo pasislėpė, todėl jam paskelbta paieška, o baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą. Nors kaltinamiesiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau dauguma jų teismo salėje nebuvo suimti. Kiti jau kurį laiką sėdi už grotų, nes atlieka bausmes už nusikaltimus kitose senose Kauno bylose.
Ar bus konfiskuoti H. Daktaro, E. Abariaus ir jų šeimų erdvūs nuosavi namai pakaunės gyvenvietėse ir kiti turtai, paaiškės vėliau – šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nepagrįsto gaujos lyderių praturtėjimo. Todėl vyrai dar kartą stos prieš teismą.
