„Bendrai daryčiau išvadą, kad tas įstatymas yra toksai demonstracinis, kad kažką Lietuva daro, tai yra demonstracija, kad kažkaip stengiamasi reaguoti į situaciją, bet esmės, aš iš tikrųjų sutikčiau – tai tikrai nekeičia“, – trečiadienį LRT televizijai sakė D. Žalimas.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktam siūlymui įstatymo lygiu įteisinti migrantų apgręžimą pasienyje, Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos toliau bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Pakeitimai, pritarus Seimui, įsigaliotų nuo birželio 1-osios dienos.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas teigia, kad tokie siūlymai negarantuoja, kad bus vykdomas vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos reikalavimo – kiekvieno žmogaus situaciją pasienyje vertinti individualiai.
„Vienas pagrindinių dalykų tai ten visiškai nesprendžiamas – kaip mes garantuosime, kad kiekvieno žmogaus individuali situacija bus įvertinta kažkur tamsoje, miške, prie valstybės sienos. Tai yra pagrindinis reikalavimas pagal tarptautinę teisę“, – sakė D. Žalimas.
Anot jo, įstatymas Lietuvos neapsaugo nuo to, kad ji galėtų būti apkaltinta ne tik žmogaus apgręžimu, bet ir jo esminiu žmogaus teisių pažeidimu: jo palikimu gyvybei ir sveikatai pavojingoje situacijoje.
„Aš nežinau, matyt toks įstatymas tikrai neužkirs kelio tam, kuo Lietuva gali būti kaltinama. Vienas didžiausių kaltinimų čia yra ne apskritai ne atgalinis apgręžimas kaip toks, bet tai, kad yra žmonės paliekami pavojingoje gyvybei ir sveikatai situacijoje (...) Yra su nušalusiomis ir net amputuotomis galūnėmis, štai už iš tiesų reikės atsakyti, tas įstatymas absoliučiai neužtikrina, kad tokios praktikos nepasikartos“, – kalbėjo D. Žalimas.
„Manau, kad tai tęsis iki tol, kol Lietuva tiesiogiai nepralaimės bylų konkretiems asmenims“, – pridūrė jis.
D. Žalimas teigiamai vertina tik tai, kad žmogaus teise siūloma ginti įstatymu.
„Įstatymas nieko naujo neprideda išskyrus tai, kad keičia teisės akto formą. Tam tikras žingsnis į priekį, 31-aisiais Konstitucijos galiojimo metais mes pagaliau suvokiame, kad žmogaus teises galima ginti tik įstatymo pagrindu, bet tame įstatyme kas įtvirtinta, tai tikrai nėra jokie papildomi saugikliai, kad pažeidimų bus išvengta“, – sakė D. Žalimas.
Įstatymų pataisomis būtų įtvirtinta galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvą užsieniečių, ketinančių kirsti ar kirtusių valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką.
Pagal projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.
Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leistų užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.
Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.
Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
VRM siūlomas įstatymų pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad ES direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo įvardytų problemų.
