Štai viena Kretingoje dabar gyvenanti šeima iš Jungtinės Karalystės grįžo po 20 emigracijos metų. Metę verslus ten, sutuoktiniai Lietuvoje atidarė vaikų žaidimo kambarį ir savo sprendimu yra patenkinti.
Vaikų pramogų kambarį „Simba play“ Kretingoje įkūręs Dainius visai neseniai grįžo į Lietuvą iš emigracijos. Jungtinėje Karalystėje jis praleido 20 metų. Šią šalį pasirinko, nes turėjo jau gyvenimą ten sukūrusių draugų.
„Prasidėjo nuo šluotos, kaip ir visiems, turbūt, emigrantams. Pasiėmęs lapuką, draugai užrašė kaip vadinasi šluota, kaip vadinasi kastuvas ar šiūpelis angliškai. Jei ateina pas tave vadovas, kažką angliškai paburbia, tu išsitrauki iš kišenės ir pasiskaitai, ar atitinka tie žodžiai“, – pasakoja buvęs emigrantas Dainius Uchmonas.
Tad pradžia buvo sunki. Tačiau kalbos žinios tobulėjo, o darbo ieškodavo tokio, kuris tuo metu būdavo pelningiausias imigrantams naujokams. Neapsiėjo ir be lietuviško gudrumo.
„Sakykim, gerai uždirba staliai. Susiperkam įrankius, susigadinam juos, subraižom tuos naujus įrankius, kad jie prastai atrodytų, kad mes jau seni staliai esam, žinai“, – sako Dainius.
Kaip dirbti mokėsi iš šalia dirbančių vietinių. Galų gale atrado savo profesiją – Danius tapo profesionaliu apsaugos darbuotoju. Pozuoja su į Angliją atvykusiu, tada dar kandidatu į prezidentus Gitanu Nausėda. Teko saugoti ir Viktoriją Beckham, ir Džekį Čianą, ir milijardieriaus Abu Dabio šeicho dukras.
„Jie yra pertekę viskuo. Turtais. Jei mes šiandien sugalvojom, sėdom į mašiną, nuvažiavom, nupirkom šeicho pirmai žmonai ten kokį briliantą už tris milijonus. Ten jis nuvažiavo iki banko, mes susidedam tuos pinigus, nuvažiuojam ir nuperkam dovaną“, – pasakoja Dainius.
Taip Dainius pasiekė ir karjeros aukštumą – tapo apsaugos grupės vadovu. Toliau kilti karjeroje nebegalėjo – vadovybė jo, kaip imigranto, nenorėjo matyti aukštose pareigose.
„Sako, Dainius negali, tiesiog jis negali, sako, būti aukščiau tose pareigose nei dabar yra. Sako – jis ne anglas. Sako, klientas tikisi pamatyti anglą tose pareigose, o ne kokį tai lietuvį“, – kalba Dainus.
Toks požiūris prisidėjo prie noro grįžti atgal į Lietuvą. Tačiau galutinai apsispręsti padėjo vienas jautrus įvykis.
„Atsiverčiau savo kompiuterį, žiūriu, mano vaikai kalbėjo su seneliais per skaipą ir matau ant to ekrano jų bučinius. Tuščio ekrano. Tada supratau, kad viskas. Jei mano vaikai pradėjo bučiuoti kompiuterį, reiškia jau reikia važiuoti iš čia“, – sako Dainius.
Taip Dainius viską metė, pasiėmė šeimą ir grįžo į Lietuvą, o čia įkūrė verslą, kuris puikiai sekasi. Sako, nė kiek dėl tokio sprendimo nesigaili nei jis, nei jo šeima.
Grįžtančių emigrantų mažėja
Vis tik, remiantis statistika, grįžtančių emigrantų skaičiai mažėja. Jei 2019-aisiais tokių buvo 20,5 tūkstančio, 2020-aisiais – beveik 21 tūkstantis, tai, pirminiais praėjusių metų duomenimis, namo parvyko kone 15 procentų mažiau – beveik 18 tūkstančių.
„COVID-19 pandemija, viena vertus, paskatino kai kuriuos sprendimus, kita vertus, verčia sustoti ir pergalvoti, ar tikrai nori likti toje šalyje, o galbūt grįžti į Lietuvą. Matyčiau, kaip kovido konteksto neaiškumą. Ir gal tie skaičiai reikšmingai keisis, kai situacija stabilizuosis“, – teigia sociologė Irma Budginaitė – Mačkinė.
Tiesa, sumažėjo ir Lietuvą paliekančiųjų skaičiai. Jei 2019-aisiais tokių buvo 24,5 tūkstančio, 2020-aisiais kiek daugiau nei 15 tūkstančių, tai pernai emigravo 17,5 tūkstančio. Tarptautinės migracijos organizacijos „Renkuosi Lietuvą“ atstovai sako, kad šiuos skaičius galėjo nulemti Jungtinės karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos.
„Breksito atsiskyrimas ir su tuo susijęs statusas, kuris birželio 30 nustojo galioti 2021 metais. Ir didele dalimi lietuviai norėdami užsitikrinti arba gauti tą statusą išvyko iš Lietuvos. Ir artimieji paskatino tai daryti, nes bijojo, kad nebegalės dirbti Jungtinėje Karalystėje“, – komentuoja „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Indrė Jankauskaitė – Činčė.
Specialistai pastebi, kad dažnas emigrantas mieliau renkasi gyventi užsienyje, tačiau siųsti pinigus į Lietuvą, nei čia grįžti visam laikui. Anot ekonomistų, Lietuvai visada naudingiau grįžtantys žmonės, o ne jų siunčiami pinigai. Pavyzdžiai rodo, kad kuo ilgiau žmogus prabūna užsienyje, tuo mažiau pinigų atsiunčia namo.
„Tyrimų daug rodo, kitų šalių patirtis, kad visgi tas srautas būna aktyvus 5-10 metų. Vėliau jis natūraliai nuslūgsta ir vėliau visiškai dingsta, nes žmonės tiesiog praranda tuos ryšius su Lietuva, kuriuos jie yra turėję“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Vis tik, specialistai pastebi, kad ir Lietuva dar turi kur padirbėti, kad grįžtančiųjų būtų daugiau. Pavyzdžiui, dažnas emigrantas tėvynėje nori nusipirkti būstą, dažniausiai tam renkasi Vilnių, kur kainos vis auga ir net emigracijoje uždirbtų pinigų nepakanka. Tačiau remiantis įstatymais, toks sugrįžęs emigrantas turi dar pusmetį padirbėti Lietuvoje, kad gautų paskolą būstui.
