O kai jau jos užpildytos visa reikalinga informacija, tuomet ateina metas rimčiau pasmalsauti apie elektrinių automobilių vidurius ir jų ypatybes. Susidėlioja tokia savotiška elektromobilių Maslow piramidė. Tad kita svarbi pakopa – elektrinių automobilių santykiai su žiema.
Energijos rijikas
Iš karto apmalšinsiu intrigą tiems, kieno pažintis su elektromobiliais dar tik mezgasi. Iš tiesų elektrinis automobilis žiemą ne taip jau smarkiai skiriasi nuo vidaus degimo varikliais varomų automobilių. Elektromobiliams taip pat reikia kokybiškų žieminių padangų, jų salonus taip pat reikia šildyti, o gausiau pasnigus ar pašalus – taip pat tenka protingiau valdyti akceleratoriaus pedalą.
Pagrindinis jų skirtumas – išaugęs energijos poreikis, apkramtantis papildomais nuvažiuotais kilometrais galėjusius virsti baterijos resursus. Net ir čia išlieka panašumų, nes tradiciniams automobiliams žiemą taip pat reikia šiek tiek daugiau degalų. Bet elektromobilių energijos sąnaudų skirtumas žymesnis.
Jį lemia daug smulkių detalių: nuo prastesnio sukibimo ar didesnio pasipriešinimo riedėjimui iki minėto poreikio šildyti saloną bei langus.
Tad bendra kova su šalčiu žiemą yra vienas didesnių šalutinių energijos rijikų, kuriam galima skirti daugiau dėmesio. Kaip šį rebusą sprendžia gamintojai? Kaip salone palaikyti komfortišką šilumą ir kartu nenurėžti kokio trečdalio baterijos galimybių?
Vienu svarbiausių problemos sprendimo būdų tapo šilumos siurbliai. Dabar jie montuojami daugumoje naujų elektromobilių. Dalis gamintojų gali jų nedėti į bazinius modelius, tačiau tikrai verta pasižiūrėti į aukštesnės komplektacijos gaminius ir šilumos siurblių paieškoti jų įrangos sąrašuose. Pavyzdžiui, šilumos siurblys montuojamas į kiekvieną „Kia e-Niro“ modelį, tad tai nebėra prabangos dalykas.
Kaip tai veikia
Šilumos siurbliai jau neblogai pažįstami daugybei nuosavuose namuose gyvenančių Lietuvos piliečių, kurie šildosi naudodami būtent šią technologiją. Skirtingai nei senesniuose ar pigesniuose elektromobiliuose montuoti tradiciniai tenai, šilumos siurblys eikvoja palyginus nedaug baterijos energijos. Jis surenka šilumą nuo šylančių automobilio paviršių ir panaudoja ją salonui sušildyti.
Taigi, beveik nesikėsindamas į baterijos resursus, šis įrenginys leidžia išsaugoti didesnį nuvažiuojamą atstumą atvėsus. Mūsų regiono klimato sąlygomis tai reikšminga detalė.
Paradoksalu, bet vidaus degimo varikliams tai niekuomet nebuvo itin svarbu dėl pagrindinio jų trūkumo. Palyginti su elektromobiliais, tradiciniais degalais maitinamų variklių menkas, 30–40 proc. siekiantis našumas, iš vienos pusės, reiškia didelius energijos nuostolius, iš kitos pusės, nemenka jos dalis virsta šiluma, kuri ir gali būti panaudojama automobiliui šildyti.
Elektromobiliai veikia kitaip. Tiek vieno iš pirmeivių „Nissan Leaf“, tiek dabartinio modernumu trykštančio „Kia EV9“ elektros motorų naudingumo koeficientas siekia apie 90 proc., nepaisant skirtingų jų galimybių. Kitaip sakant, elektromobiliuose energija nešvaistoma, tad šildymui reikėjo kitų sprendimų.
Pradžioje buvo mano minėti tenai – tikri energijos siurbikai. Ne veltui paminėjau „Leaf“ – jame jau 2013 m. kaip papildoma įranga imti montuoti pirmieji šilumos siurbliai. Tiesa, jų našumas taip pat menkai guodė.
Tačiau dabartinių sistemų veikla visiškai pasiteisina. Kaistantis elementas (tenas) vieną kilovatą elektros energijos paverčia tokiu pat kiekiu šilumos, o našiose šilumos siurblio sistemose vienas energijos kilovatas virsta jau keturiais šilumos kilovatais.
Žinoma, reikia nepamiršti, kad ir šilumos siurblio efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros, oro drėgmės ir panašių veiksnių. Tačiau jie optimaliai veikia intervale nuo –5 iki +10 laipsnių pagal Celsijų.
Tokiais rytais kaitinamasis elementas jungiamas praktiškai visada – tam, kad šiluma saloną pasiektų sparčiau. Temperatūrai nukritus labai žemai, nieko tragiško taip pat nenutiktų – tiesiog kaitinamasis elementas veiks ilgiau, iki kol komfortišką salono temperatūrą galės palaikyti šilumos siurblys.
Tačiau kiek dabar žiemą būna dienų, kai ryte matome -10 ar dar žemesnę temperatūrą? O štai optimalaus intervalo temperatūra Lietuvoje gali laikytis bent pusmetį arba didžiąją dalį šaltojo sezono.
Tobulina toliau
Kaip žmogus, Lietuvos žiemomis išbandęs ne vieną elektromobilį, manau, kad dar ne visiems gamintojams pavyko tobulai sukalibruoti šiuos įrenginius. Taip pat vis dar yra elektromobilių, kuriuose šilumos siurbliai nemontuojami arba dedami tik aukštesnės komplektacijos modeliuose. Tačiau rinkoje jau tikrai yra gerų, puikiai veikiančių pavyzdžių.
Man patinka, kaip šilumos siurbliai veikia „Tesla Model S“ ir „Model X“ modeliuose. Kiek keista, kad elektromobilių pionierė į šį traukinį įšoko viena paskutiniųjų, todėl dauguma Lietuvoje važiuojančių teslų šilumos siurblių neturi. Tačiau „Tesla“ iš karto tai padarė tinkamai. Pažangūs ir „Kia“ elektromobiliuose montuojami šilumos siurbliai.
Korėjiečiai dabar žengė svarbų žingsnį pirmyn – naujausiame jų elektromobilyje EV3 pristatyta šilumos siurblio technologija leidžia šilumą rinkti ne tik nuo automobilio paviršių, bet ir iš aplinkos oro. Tad čia susijungia geriausios skirtingose srityse naudojamų šilumos siurblių savybės.
Mūsų klimato sąlygomis neįsivaizduoju elektromobilio be šios technologijos. Tad, planuodami pirkti savo būsimą elektrinį modelį, būtinai pasidomėkite, ar jame montuojamas šilumos siurblys.
