Šiame filme pasakojama emocinga istorija, įvykusi XIX a. pabaigoje. Jaunas karališkosios britų armijos karininkas pasitraukia iš armijos sužinojęs, kad jo dalinys siunčiamas į Sudaną kariauti su musulmonų užpuolikais.
Jaunuolis ne tik sulaukia visuotinio pasmerkimo - jo atsisako ir sužadėtinė, ir tėvas - britų armijos generolas. Prislėgtas jaunuolis suvokia padaręs klaidą ir išvyksta į Sudaną, kad slapta padėtų savo draugams.
Filmo scenarijus įdomus istorinėmis detalėmis. Čia matome, kokie džentelmenai buvo britų armijos karininkai, kaip jie didžiavosi Britų imperija ir gynė jos garbę. Iš mūsų laikų perspektyvos labai įdomu, ką britai veikė Afrikos žemyne ir kokio velnio karalienė Elžbieta siuntė savo karališkąsias karo pajėgas į šią tolimą šalį.
Filmo pradžioje nuskamba toks klausimas, bet jis užkart užgožiamas kitų įvykių ir galiausiai visai pamirštamas. Jau praėjus pirmajam filmo pusvalandžiui tampa aišku, kad filmo kūrėjai, matyt, pritaria teorijai, kad istoriją į priekį varo moterų intrigos, nes likusias pusantros valandos matome dviejų vyrų kovą dėl vienos moters.
Vienas iš tų jaunuolių - minėtas bailys, iš pradžių pabūgęs Sudano musulmonų, o vėliau metęsis į kovos sūkurį, o kitas - jo būrio draugas. Toliau viskas vyksta labai garbingai ir santūriai (britiškai) aistringai, tad nubraukti ašarą yra ne viena ir ne dvi progos.
Filme surinktas tikras šiuo metu kylančių, perspektyvių jaunų aktorių žvaigždynas. Pagrindiniai vaidmenys teko australui Heathui Ledgeriui, kurį visai neseniai matėme “Monstrų puotoje” (“Monster‘s Ball”), kur jis vaidino B. B. Thorntono sūnų. Jo partneris “Keturiose plunksnose” - Wesas Bentley, suvaidinęs paslaptingą jaunuolį filme “Amerikietiškos grožybės” (“American Beauty”).
Na, o abu vyrai varžosi dėl labai simpatiškos moters ir geros aktorės - Kate Hudson, kuri jau turi geriausios antro plano aktorės apdovanojimą (“Aukso gaublį”) už vaidmenį filme “Per žingsnį nuo šlovės” (“Almost Famous”).
Filmą režisavo iš Indijos į Holivudą atvykęs Shekharas Kapuras, kurio žymiausiu filmu kol kas laikoma 1998 m. juosta “Elžbieta”. Režisierius susidomėjo Anglijos istorija, nes ir pirmasis jo filmas šios didingos šalies praeitį (tiesa, ne apie XIX a. pabaigą, o apie XVI a. vidurį ir karalienės Elžbietos iškilimą į valdžią). Bendra abiem filmams tai, kad režisierius mėgsta dirbti su gerais aktoriais - Elžbietos vaidmeniui buvo pakviesta Cate Blanchet.
“Keturiose plunksnose” labiau pasistengta filmuojant Afrikos peizažus. Sudanas - tai Rytų-Centrinė Afrika, kur plyti Sacharos dykuma. Tad ir filme daug kelionių dykuma, panoraminių vaizdų, kepinant saulei, išdžiuvusių nuo troškulio žmonių, gyvūnų ir augalų. Rodomi miestai - išbalinti saulės, o po juos vaikšto į plačius drabužius susisupę arabai arba stipriai apsinuoginę juodaodžiai vietos gyventojai. Kartu šis egzotiškas peizažas labai aštriai kontrastuoja su “taisyklinga” Anglija, jos tiesiais takeliais, angliškais sodais ir griežtomis manieromis. Režisierius per daug nesigilino ir į šią priešpriešą ir paliko jai greičiau grynai estetinę funkciją.
Taigi “Keturios plunksnos” - gana tipiškas istorinis filmas, kuriame per mažai istorijos ir per daug meilės, heroizmo ir kitų “nemirtingų” dalykų. Puikūs aktoriai ir labai įspūdingi Afrikos dykumų vaizdai - du pagrindiniai filmo privalumai. Ar to pakanka, kad apsilankytumėte kino teatre - spręskite jūs.
Komentarams - [email protected]
