.jpg)
Kaip niekada atvira Marija naujienų portalui tv3.lt papasakojo tiek apie vidinius, tiek ir apie išorinius savo pokyčius, kurie, beje, gyvenimą nuspalvino visai neplanuotai. „Noriu eiti į priekį, noriu apie viską kalbėti garsiai, bet tam reikės laiko, ir, turbūt, dar ne vienos klaidos savo gyvenime“, – sako M. Grabštaitė.
Marija, pristatai naują dainą – apie ką ji?
Scena yra mano viso gyvenimo svajonė – man nėra didesnio džiaugsmo širdžiai, nei dainuoti. Nesu iš tų, kurie gimė po laiminga žvaigžde, tad suprantu, kad lengvai visko nepasieksiu – reikės daug ir sunkiai dirbti.
Daina „Būna“ įkūnija mane ir mano istoriją. Ji yra apie mane, o muziką bei žodžius parašė Andrius (WEST ONE). Ši daina yra apie mano mintis bei vidinę kritiką, tačiau kartu ir apie didžiulį norą dainuoti, nepaleisti savo svajonių.
Ar esi iš tų, kurią labiausiai įkvepia asmeninės patirtys? Galbūt taip buvo ir šįkart?
Anksčiau man teko dirbti su žinomais prodiuseriais Lietuvoje, tačiau mūsų keliai vis išsiskirdavo – man jau atrodė, kad vilties turėti prodiuserį Lietuvoje nebėra. Bet štai čia atėjo Andrius Pletniovas – WEST ONE. Su juo iškart atradome bendrą kalbą bei „vaibą“. Gera buvo sutikti žmogų išties gyvenantį muzika, matantį viziją ir turintį didžiulį norą kurti bei tobulėti. Susipažinome vasaros pradžioje, pradėjome leisti vakarus ir dienas su draugais pas jį studijoje, o netrukus „gimė“ ir pirma daina.
Anksčiau atlikdavai įvairaus stiliaus muziką, o tavo balso galimybės – išties be galo plačios, tačiau jau kurį laiką, atrodo, kad atradai muziką ir jos stilių, kuriame jautiesi geriausiai. Ar ir pati jautiesi savotiškai save atradusi?
Sunku save atrasti, kai dainuoji daug stilių, tačiau svarbu įsiklausyti širdies ir pagaliau save išgirsti. Todėl nors ir mažais žingsneliais, bet pradėjau dainuoti ir daryti tai, ko išties noriu.
Kaip sekėsi kurti šiais metais, kai dalį laiko viskas buvo stipriai ribojama? Ar nesunku buvo atrasti įkvėpimo, kai nebuvo įmanomos nei kelionės, nei didesni susibūrimai?
Mano karjejos kelias yra vingiuotas, jame padaryta ir klaidų, tačiau visas klaidas priimu kaip pamokas. Manęs, kaip ir visų, karantinas neaplenkė. Buvo momentų, kai norėjosi pasiduoti esančiam negatyvui ir tiesiog nuleisti rankas. Tačiau su Andriaus (WEST ONE) bei draugų pagalba pavyko pasinerti į kūrybą. Galiu pasidžiaugti, kad dabar jau dirbame ties pirmuoju mano albumu.
Savo „Instagram“ prieš mėnesį rašei, jog šie mokslo metai tau bus ypatingi. Kodėl?
Kaip ir minėjau, jau dirbame ties pirmuoju mano albumu. Tai yra mano siekis ir sena svajonė, kuri, manau, man, kaip ir kiekvienam atlikėjui, yra be proto svarbi.
Daugelis rudenį apskritai pasitinka ne taip entuziastingai – vienus liūdina pasibaigusi vasara, kiti jau ruošiasi neva ateisiančiai rudeninei depresijai. Tu, atrodo, priešingai – esi be galo motyvuota, pasiryžusi naujiems tikslams! Iš kur semiesi tokio pozityvo?
Daugelis šiuo metu išgyvena netektis, skausmą, suvaržymus bei norą pasiduoti. Patikėkite, nemažiau to skausmo yra ir manyje. Kartais atrodo, jog sėdžiu tokiame psichologiniame dugne, kad atsispirti nuo dugno jau nebeįmanoma. Bet, yra vienas „bet“ –turiu didelių svajonių, kurios lyg šviesa šviečia to tamsaus tunelio gale.
Aplink mane išsigrynino draugų ratas, kuris neleidžia paleisti to, ką pradėjau, ir primena man, kad reikia tikėti. Tikėti, kad tikrai tai padarysiu, tikėti, jog man pavyks. Todėl, kad ir kaip sunku kartais bebūtų, niekad nepraraskite tikėjimo – visgi tai tik ėjimas.
Jau kurį laiką gyvenimą sostinėje iškeitei į Kauną – ar persikėlusi čia jautiesi laimingesnė? O gal dar neatmeti galimybės ir vėl grįžti į Vilnių?
Ne be reikalo sakoma, kad visur gerai, bet namie geriausia, o mano namai yra Kaunas. Vilniuje praleidžiu daug laiko, kadangi didžioji dalis susitikimų bei mokslai visgi yra sostinėje. Tačiau Kaune jaučiuosi gerai, pailsiu nuo didelio šurmulio ir pagaliau turiu savo nuosavus namus.
Marija, prieš kurį laiką nustebinai savo sekėjus, kai visiškai nusirėžei plaukus. Šukuoseną esi keitusi ir anksčiau, vis dėlto tai, tikriausiai, drastiškiausias tavo šukuosenos pokytis. Kaip nusprendei tam pasiryžti?
Galiu pasakyti tik tiek, kad plaukus nusikirpau visiškai neplanuotai. Tiesiog paėmiau ir tai padariau. Jau seniai to norėjau, tačiau puikiai žinote, kaip aš mėgstu kasytes, kurios buvo mano įvaizdžio dalis. Bet dabar aš esu tokia – trumpaplaukė – ir, tiesą pasakius, jaučiuosi puikiai!
Yra sakoma, kad moteris retai kada šukuoseną keičia šiaip – dažniausiai tai susiję ir su vidiniais pokyčiais. Ar taip yra ir tavo atveju?
Išties sakoma, kad taip ryžtingai nusikirpus plaukus, paskelbi apie labai ryškų norą pokyčiams, ir, atvirai tariant, nesąmoningai tai padariau ir aš. Laikui bėgant savaime viskas ėmė keistis. Noriu eiti į priekį, noriu apie viską kalbėti garsiai, bet tam reikės laiko, ir, turbūt, dar ne vienos klaidos savo gyvenime.
