Valstybės vadovo posto sieksiančios politikės pirmąkart per prezidento rinkimų istoriją vien savo skaičiumi gali nenusileisti kandidatams vyrams, rašo „Lietuvos žinios“. Ekspertai nesistebi: kai padėtis valstybėje sudėtinga, išmuša dailiosios lyties atstovių valanda.
Statistikos departamento duomenimis, valdžioje esančių moterų mūsų krašte pastaraisiais metais sumažėjo 4 procentais. Tačiau pretendenčių kandidatuoti į prezidentus būrys rodo, kad moterys turi daug ambicijų pakeisti šią tendenciją.
Apie apsisprendimą siekti Lietuvos vadovo posto jau pareiškė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir politikos senbuvė Kazimiera Prunskienė. Seimo narė „darbietė” Loreta Graužinienė taip pat linksta išbandyti savo jėgas per rinkimus.
Kaip galima kandidatė svarstyta socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė vakar prisipažino nenorinti šturmuoti prezidentūros, nors per 2004-ųjų rinkimus ji užėmė garbingą ketvirtąją vietą.
Vyriška valdžia nedžiugina
D.Grybauskaitė neslepia, kad jos populiarumą smarkiai padidino prastai dirbę politikai. Iš dalies ir dėl to ji nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose. „Didžiausią paslaugą man padarė Lietuvos žmones nuvylę politikai”, – vienoje internetinėje konferencijoje aiškino ji.
Ekonominis sunkmetis ir esą netinkami valdžios sprendimai apie prezidento postą galvoti paskatino K.Prunskienę, nors jos populiarumas pastaruoju metu labai kritęs.
„Situacija dabar tokia, kad vyrų valdžia savo darbo rezultatais nedžiugina tautos. Manau, turiu rimtą pagrindą ne tik kandidatuoti, bet ir laimėti“, – tikino ji.
Nuo Sąjūdžio laikų politikoje besisukanti K.Prunskienė iš patirties žino, kad sudėtingu metu vyrai abejotinos sėkmės uìduotis linkę perleisti moterims.
„Jie neskuba daryti sudėtingų darbų, ypač neturėdami garantijų, kad rezultatai bus geri ir jų populiarumo reitingai kils kaip ant mieli. Vyrai daìniau linkę eiti susirinkti pergalių“, – aiäkino ji.
K.Prunskienė pastebi ir moteriško politinio aktyvumo didėjimą. Tam pagrindus, jos nuomone, paklojo ryškiausios mūsų šalies ir užsienio politikės. K.Prunskienė teigiamai vertina tai, kad artėjančiuose rinkimuose jai teks rungtis ir su keliomis politikėmis.
„Džiaugiuosi, nes taip didėja mūsų, moterų, galimybės laimėti. Kita vertus, nesu tokia altruistiška, kad atsisakyčiau teisės siekti pergalės“, – prisipažino ji.
„Darbietė“ L.Graužinienė taip pat džiaugiasi, kad prieš šiuos rinkimus atsirado daugiau aukščiausio posto valstybėje siekti norinčių moterų. Jos nuomone, tai rodo, kad moterys nebijo iššukių ir nenori stovėti vyrams už nugarų.
V.Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad gausus pretendenčių kandidatuoti į prezidentus būrys rodo, jog mųsų krašte jau puikiai suvokiama, kad moterys gali eiti aukščiausias pareigas ir dirbti nė kiek ne prasčiau už vyrus. Socialdemokratė teigiamai vertino D.Grybauskaitę, K.Prunskienę ir L.Grauìinienę. Jos nuomone, šios moterys turi prezidentui reikiamos patirties ir charakterio savybių
Įkvepiantis pavyzdys
Tačiau tarptautinės organizacijos pažymi, kad Lietuvoje dar gaji moterų diskriminacija: dažnai jos uždirba mažiau nei tas pačias pareigas einantys vyrai, neretai joms vengiama patikėti atsakingiausius postus. Į prezidentus kandidatuoti pasiryžusių politikių nuomone, valdžios elite įsitvirtinusios moterys gali prisidėti keičiant nusistovėjusią padėtį.
„Svarbias pareigas einančios moterys gali tapti puikiu pavyzdžiu kitoms tautietėms aktyviau siekti karjeros aukštumų, dalyvauti politikoje ir valstybės valdyme“, – įsitikinusi K.Prunskienė
L.Graužinienė priminė, kad praėję Seimo rinkimai buvo sėkmingi moterims. Po jų dvi parlamentarės konservatorė Irena Degutienė „darbietė“ Virginija Baltraitienė tapo Seimo pirmininko pavaduotojomis.
Ji tikisi, kad palankiai politikėms susiklostys ir artėjantys prezidento bei Europos Parlamento rinkimai.
„Nepaneigsite, kad dauguma mūsų turi motinišką globos jausmą, kuris dabartinėje situacijoje labai svarbus“, – aiškino „darbietė“.
Veikia ir krizė
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė mano, kad gausus pretendenčių tapti kandidatėmis į prezidentus būrys rodo Lietuvoje stiprėjančią moterišką savimonę.
Prie to taip pat prisideda visuomenės lūkesčiai permainų, kurios siejamos būtent su moterimis. M.Jankauskaitės įsitikinimu, nemenkas vaidmuo susidariusioje situacijoje tenka ir ekonominiam nuosmukiui.
„Iš istorijos žinome, kad per sunkmetį moterys turėdavo gerokai daugiau galimybių pasireikšti. Prie 1918 metais paskelbtos nepriklausomybės daug prisidėjo ir moterys, nors jų nebuvo tarp signatarų. Pirmąją premjerę taip pat tur ėjome labai sudėtingu laiku – 1990–aisiais. Panašių paralelių galima rasti ne tik politikoje“, – kalbėjo ji.
Lytis nesvarbi
Tuo metu psichoterapeutas Olegas Lapinas aktyvesnio moterų dalyvavimo prezidento rinkimuose nelinkęs sieti su ekonomine krize. Anot jo, kandidatės į krašto vadoves bent po kelerius metus sukasi politikoje.
„Šiandien nieko nestebin a šalis valdančios prezidentės ar premjerės. Visame pasaulyje moterys vis labiau veržiasi į politiką ir tai dėsninga, nes jų ir vyrų teisės daug kur yra vienodos“, – aiškino jis.
O.Lapinas taip pat įsitikinęs, kad itin didelis pasitikėjimas kai kuriomis krašto politikėmis nėra išskirtinis dalykas.
„To nereikėtų sieti su lytimi. Nemanau, kad politikės kuo nors skiriasi nuo politikų. Einant tam tikras pareigas lytis neatlieka esminio vaidmens“, – mano psichoterapeutas.
Roberta Tracevičiūtė
