Naujos interneto svetainės „Mainyk.lt“ šeimininkas Mantas Mikšys tikisi paversti ją vienu iš kapitalizmo reguliavimo sraigtų.
- Taigi, trumpoji „Mainyk.lt“ projekto kronika – kokia ji? Nuo idėjos iki nuosavo domeno?
- „Mainyk.lt“ idėja kilo 2006 vasarą, berods, „BusinessWeek“ perskaičius apie raudonos sąvaržėlės projektą. Jo metu tuomet 27-erių Kylas MacDonaldas, tinklaraščio autorius bei barmenas, nusprendė sąvaržėlę iškeisti į... namą.
Ir jam pavyko! Suprantama, tam tikru metu į procesą įsijungė ryšių su visuomene mašina, verslo atstovai ėmė siūlyti savo daiktus mainais į viešumą projekte. Bet tai įrodė, jog ir verslo įsitraukimas į tokį visuomenišką, antivartotojišką projektą reikalo nesugadino. Tai padėjo vyrukui įgyvendinti savo svajonę.
Kylui pasisekė – mainais jis gavo namą Kiplingo mieste, Saskačevano provincijoje (o šis mažas miestelis – įrašą „Wikipedijoje“, paieškos rezultatus „Google“ bei bent šiokią tokią priežastį būti žinomu).
Raudonos sąvaržėlės projektas įkvėpė susimąstyti: ei, šitas vyrukas įgyvendino svajonę visai be pinigų. Ir dar kokią! Mainai... kaip sukurti patogų įrankį, kuriame žmonės galėtų vieni kitiems padėti įgyvendinti savo svajones? Apytikriai po trisdešimties sekundžių gimė „Mainyk.lt“ idėja.
- Pakalbėkime apie svetainės statybas. Kokie svarbiausi dalykai turėjo būti projekte? Ar pirminis svetainės sumanymas labai skiriasi nuo to, kurį dabar matome? Ko svetainėje trūksta, ką reikėtų pakeisti, o gal atsisakyti?
- Svetainės architektūra buvo didžiausias iššūkis. Pirmą mėnesį buvo vien diskutuojama, koks procesas turi eiti po kurio, kaip kas atrodys...
Suprantate, pačią „Mainyk.lt“ idėją supranta bet kuris žmogus – nuo nė karto internetu nesinaudojusio iki P2P entuziastų : tai puslapis, kuriame galima mainytis daiktais. Norėjosi, kad techniniame sprendime viskas būtų aišku, kad ir neskaičius pagalbos būtų suprantama, kaip mainytis, kaip kelti daiktus, kaip atlikti paiešką.
Sudėtingiausia, kad neturėjome „paruoštukių“ – užsienio interneto puslapių, kurių procesus galima „pasiskolinti“. Visą mechanizmą galvojome ir kūrėme patys. Dirbau su puikiu „Corpus Integrum“ projektų vadovu Almantu Dulkiu. Pajutau, kaip gera ir efektyvu dirbti, kai samdomos kompanijos žmogus šitaip įsigilina į svetainės koncepciją. Almantui reikia dėkoti, kad viskas, ką labai sudėtingai turėjome aprašę techniniuose projektuose, virto nugludinta vartotojo sąsaja.
Nuo pirmosios idėjos svetainė skiriasi nebent tuo, jog joje atsisakyta kelių papildomų funkcijų. Lietuvoje yra tinklalapių, į kuriuos užsukus būna neaišku, kam jie po galais reikalingi. Ar čia galiu rasti savo draugus? Ar čia galiu skaityti naujienas? Ar čia renkasi buvę klasės draugai?
Vystydamas projektą supratau, kaip reikia saugoti jo pagrindinę idėją. Taip, galima kalbėti apie socialinių ryšių integravimą, asmeninius tinklaraščius, tačiau projekto vadovui visada reikia atsakyti į pagrindinį klausimą: kodėl žmonės eis į šitą tinklalapį? Kokia jo funkcinė vertė? Tada tampa daug lengviau „apkarpyti“ nereikalingas „ataugas“.
Todėl „Mainyk.lt“ svetainė sukurta taip, jog kiekvienas vartotojo „judesys“ leistų patogiai atlikti pagrindinę funkciją.
- „Mainyk.lt“ – tarsi laiko liftas į pirmykštę bendruomenę: iš virtualių parduotuvių ir elektroninių atsiskaitymų pasaulio – tiesiai į akmens amžių, prie natūrinio ūkio ekonominio mechanizmo. Kam to reikia?
- Aš tikiu, kad kapitalizmą reikia reguliuoti. Tai santvarka, kuriai pasiekus maksimumą žmogus savo gerovės pats užtikrinti nebegali. Kapitalizmo idėja gera. Bet realybė kitokia: kapitalizmo sąlygomis mes nenorime būti turtingi. Mes norime būti turtingesni. Šiuo principu paremtas prabangos prekių egzistavimas (kuriems galams reikalingas „Lexus“, jei jais važinės visi?) Dėl siekio tapti turtingesniems aukojamos nematerialios vertybės – sveikata, miegas, poilsis, laikas su šeima. Todėl man patinka skandinaviško socializmo ir progresinių mokesčių modelis, kuriame valstybė nustato oraus gyvenimo ribas, tačiau apsaugo nuo įsitraukimo į žiurkių lenktynes.
Kodėl apie tai pasakoju? Nemanau, kad ir „Mainyk.lt“ grąžina mus į pirmykštę aplinką. Tai projektas kapitalizmui reguliuoti. Mūsų visuomenėje vartotojiškumas labai įsišaknijęs. Nuo vieno kraštutinumo (kai gyvenome valstybėje, į kurios teisių paveldėtojos teritoriją vykstant šiandien lietuviams reikia vizų) peršokome prie kito. Dalis verslo tuo naudojasi, skelbdami apie netikrus išpardavimus ir nebūtą socialinę atsakomybę.
„Mainyk.lt“ – vienas iš kapitalizmo reguliavimo sraigtų. Portalo misija – skatinti racionalų vartojimą. Paaiškinti, kad ne viską reikia pirkti. Reikalingus daiktus gali gauti nemokamai. Mes nesame „Nepirk nieko dienos“ ar panašių radikalių iniciatyvų šalininkai. Jos skirtos visuomenės dėmesiui atkreipti. „Mainyk.lt“ yra truputėlį daugiau: tai veikiantis mechanizmas, kur žmonės nemokamai gali tenkinti savo poreikius. Norėtųsi, jog „Mainyk.lt“ taptų pirmąja stotele prieš einant į knygyną, buitinės technikos parduotuvę ar skelbimų portalą.
Su „Mainyk.lt“ kartu norisi išsikovoti ir vietą komunikacinėje erdvėje: kritikuoti nesąžiningą verslą, kalbėti ne apie visus metus besitęsiančius išpardavimus, o apie racionalų vartojimo poreikių tenkinimą. Šiandien ši pusė negirdima. Išpardavimai laimi.
- Ko gero daugeliui „Google“ kartos atstovų „Mainyk.lt“ suteiks pirmąją, autentišką daiktų įsigijimo mainymosi būdu patirtį. Ką svarbiausia žinoti pradedantiesiems mainytojams? Kokios svarbiausios gerų mainų paslaptys?
- Manau, kad ir „Google“ ar net „One.lt“ karta savo mainų patirtį įgijo dar smėlio dėžėje ar mokykloje. Pats, nebūdamas daug vyresnis, pamenu, kaip keisdavausi garso kasetėmis, priešpiratiniais laikais mainydavom kompiuterinius žaidimus. Tiesa, šiandienos mainuose atsiranda naujas faktorius – internetas. Tačiau jis veikiau pagalbininkas nei iššūkis.
Manau, kad mainytojams svarbu atsakyti į klausimą: ar dėl šio daikto žmogus važiuos į kitą miesto galą, kad jį išsimainytų? Ar aš pats norėčiau panašaus daikto mainais? Taigi reikia nustatyti „apatinę“ daikto vertės ribą.
Kartu svarbu turėti kuo daugiau daiktų „Mainų krepšyje“. Dažnai kitas vartotojas, norėdamas atsikratyti sau nereikalingo daikto, už jį mainais nenori nieko konkretaus. Tad jam patogu apžiūrėti kito žmogaus nereikalingų daiktų sąrašą – gal jame bus kas reikalinga?
- Susidaro įspūdis, kad, ragindama mainytis, o ne pirkti, pavyzdžiui, už „geriausią kainą“, „Mainyk.lt“ iš esmės niekina pinigus. Ar toks požiūris turėtų padėti „sucementuoti“ svetainės vartotojų bendruomenę? Kokie svarbiausi „mainų ideologijos“ principai?
- Principas nenaudoti pinigų – vienintelis būdas patirti mainų idėją. Pirmą kartą mainantis tai gali atrodyti net kaip šoko terapija: pala, aš gavau, ko norėjau, ir atsikračiau, ko man nebereikia – aš patenkintas, kitas žmogus – taip pat. Ir visa tai veltui?
Išties, apima nuoširdus džiaugsmas. Maža to, susipažįsti su nauju žmogumi.
Vienas iš pagrindinių mainų idėjos principų yra geranoriškumas. Jis – bendruomenės pamatas. Pavyzdžiui, tai noras padėti žmogui rasti jo „Norų krepšyje“ turimą daiktą (žmogus ieško konkrečios knygos – gal pasiknisti lentynoje ir ją rasti?) Kartu tai ir galimybė ištrinti materialines daikto vertės ribas. Juk skelbimų portale mainytumėte kitą daiktą į panašios vertės ar paprašytumėte priemokos. „Mainyk.lt“ svarbesni daiktų teikiami potyriai. Čia gali atiduoti sau nereikalingą daiktą vien dėl priežasties, kad kitas juo tikrai pasinaudos (pagal šį principą iš mano „Mainų krepšio“ pamažu dingsta tarybiniai fotoaparatai...)
- Teigi, jog su „Mainyk.lt“ kuri daiktais besikeičiančią bendruomenę. Kuo pasireiškia šis bendruomeniškumas?
Suprantu, jog kone kiekvieno tinklalapio pristatyme turi būti žodis „bendruomenė“. Jei nėra „bendruomenės“, tinklapis nepažangus ir neturintis vizijos.
Apskritai, kur yra dingo tikros bendruomenės? Namo? Gyvenamojo rajono? Miesto?
Dažnai girdžiu kalbant apie unikalią Vilniaus dvasią, aurą, žmones. Paradoksas: Vilnius neturi sendaikčių turgaus. Vilnius neturi viešosios erdvės, kur savaitgalį sutartą valandą žmonės ateina įsigyti istoriją turinčių, emociškai „įkrautų“, miesto dvasios persmelktų daiktų. Dėl to man labai liūdna.
Su „Mainyk.lt“ ateityje norime visuose Lietuvos miestuose skatinti sendaikčių (ar kitų daiktų) mainų tradiciją. Juk daug žmonių nepasiekia informacija apie internete mainomus daiktus. Todėl mainus norėtųsi perkelti į viešąsias erdves: sutartu laiku „Mainyk.lt“ nariai atsirenka savo daiktus ir juos mainosi tarpusavyje, siūlo miestiečiams.
Kartu norėtųsi kurti ir pomėgiais paremtas bendruomenes. Pavyzdžiui, fantastinių knygų mėgėjai renkasi sutartoje kavinėje sutartą savaitės dieną, kur, gurkšnodami alų ir bendraudami, gali mainytis knygomis. Panašų principą galima pritaikyti visoms puslapio kategorijoms.
- Grįžkime prie asmeninės patirties: Mantai, kokie geriausi ir blogiausi mainai buvo tavo gyvenime? Kada pradėjai mainytis? Kokius išmainytus daiktus tebeturi? Kokių norėtum atsikratyti, į ką šiuo metu labiausiai norėtum juos išsimainyti?
- Geriausi mainai įvyko dar bandomojoje „Mainyk.lt“ versijoje, kai į ją pasikviečiau kelis draugus. Vienas iš jų į „Mainų krepšį“ įsidėjo įrašą apie turimus senus, 1989-1997 metų „National Geographic“ žurnalus. Man tai daugiau negu lobis! O jie nereikalingi gulėjo rūsyje... Draugas net nenorėjo kažko mainais. Pasiūlė atvažiuoti ir pasiimti! (tiesa, vėliau pavyko jį įtikinti iš mano daiktų išsirinkti sau patinkantį).
Tiesa, žurnalų – apie penkiasdešimt. Ir jie papildė mano kaupiamą kolekciją.
Atsikratyti norėčiau per 50 daiktų. Kai kurie užima vietą (jei jau kalbame, gal kam reikėtų 17 colių puikiai veikiančio kineskopinio monitoriaus?). Kai kuriuos mainau su mintimi, jog kažkam jų reikia labiau. Savo ruožtu tikiuosi, kad mainais gausiu, ko labiau reikia man.
O tarp mainais ieškomų daiktų – žiūronai, plokštelių grotuvas, stalo žaidimai, Vokietijos futbolo rinktinės marškinėliai...
- Ar blogą daiktą galima išmainyti į gerą? Jei taip, kaip „Mainyk.lt“ ketina apsisaugoti nuo priekaištų tarpininkaujant sukčiams, vagims ir kitokiems nevidonams?
- Daiktų kokybė bei aprašymo tikrumas – vartotojų atsakomybė. Tačiau „Mainyk.lt“ stengiasi užkirsti kelią daiktams, mainomiems į pinigus, ar reklamoms.
Mainantis daiktus, žmonės dažnai susitinka asmeniškai. Šio susitikimo metu ir galima nustatyti, ar daiktas atitinka aprašymą, ar viskas gerai. Tačiau manau, kad piktavalių žmonių į „Mainyk.lt“ užsuks daug mažiau nei į skelbimų portalus. Pirmiausia todėl, kad čia draudžiami piniginiai sandėriai. O ir tinkamo maino suradimas gali užtrukti ilgiau nei daikto realizavimas per skelbimus.
- Į ką mainytum „Mainyk.lt“?
- Ilgainiui supratau, kad kaip autorius straipsniais, komentarais ar esė negalėsiu pasiekti tokios didelės auditorijos. Kartu supratau, jog išvardinti dalykai – tik rašymas ir kalbėjimas. „Mainyk.lt“ – universaliausias ir didžiausią aprėptį turintis įrankis pasakyti tai, ką norėtum pasakyti. Ir tai ne tušti žodžiai, o mechanizmas, alternatyva, galimybė idėją ne tik išgirsti, bet ir patirti.
Žinau, pabaigoje galima tikėtis šabloniško sakinio. Tad štai ir jis: „„Mainyk.lt“ į nieką tikrai nemainyčiau“. Nes – nuoširdžiai – man patinka jo kuriamas gyvenimo būdas Tikiuosi, kad kiti juo taip pat patikės.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas
