Pakelta kartelė
Automobilio vidus – ši dalis visuomet buvo „Dacia Duster“ Achilo kulnas. Iš pradžių buvo galima suprasti, jog tai tiesiog pigus ir nepretenzingas automobilis, tačiau metams bėgant, o potencialiems konkurentams demonstruojant stiprų kokybinį šuolį į priekį, „Dacia Duster“ atrodė kaip specialių poreikių reikalaujantis jaunuolis.
Žvelgiant į naujos kartos „Duster“ interjerą – radikalių pokyčių neišvysite. Tik pradėjus kreipti dėmesį į smulkmenas ir lyginti su ankstesnės kartos modeliu, galima išvysti, kur „Dacia“ specialistai atliko pakeitimus. Labiausiai pasikeitė centrinė konsolė – lietimui jautrus ekranas buvo sumontuotas aukščiau, o po juo atsirado stilingai atrodantys prietaisų valdymo mygtukai ir ratukai. Tam tikrų funkcijų mygtukai buvo išdėstyti eilute, o oro kondicionieriaus valdymo prietaisai primena „Alfa Romeo 156“ arba, jeigu savo atmintinėje neturite įsirašęs šio gamintojo, tuomet apvalūs, skaitmeninį ekranėlį turintys prietaisai primins „Audi“.
Iš tiesų, „Dusterio“ interjeras nėra apkrautas nereikalingais mygtukais. Jeigu ne šalia rankinio stabdžio svirties sumontuotas mygtukas, leidžiantis įjungti automatinę greičio palaikymo kontrolę, vargu ar galėtume priekaištauti dėl automobilio ergonomikos.
Apskritai, kokybine prasme „Dusteris“ pajudėjo keliais žingsniais į priekį. Taip, tam tikrose vietose sumontuotas pigus plastikas, bet tuo stebėtis tikrai nereikėtų. Tokį patį triuką naudoja visi gamintojai: nuo „BMW“ iki „Volkswagen“, tad šioje srityje „Dusteris“ nieko nenusileidžia daugeliui kompaktinės klasės automobilių.
Pats tas
Dyzelinis variklis ir visureigis jau tampa bene neatsiejamais dalykais, bet tuo nereikėtų stebėtis, nes dyzelinu maitinami motorai gali labai lengvai patempti daugiau nei dvi tonas sveriančius bekelės begemotus, o didžiulis sukimo momentas labai praverčia važiuojant sudėtingesniais kelio ruožais. „Dacia Duster“ nėra išimtis.
Prancūziškų šaknų turintis visureigis gali būti komplektuojamas su benzininiu motoru, bet kompanijos atstovai mano, jog didžioji dauguma rinksis 90 arba 110 arklio galių išvystančius dyzelius. Būtent pastarasis motoras buvo sukomplektuotas bandytame automobilyje. Tai 110 arklio galių ir 260 Nm sukimo momentą išvystantis varikliukas, tačiau tokio pajėgumo širdies „Dusteriui“ užtenka bet kokioje situacijoje: greičiau įsibėgėti mieste, aplenkti lėtesnį eismo dalyvį arba taupiai nuvažiuoti iki pajūrio.
Taupumas – ryškus privalumas. Gamintojas teigia, jog 100 kilometrų „Dusteris“ suvartos 4,7 - 4,8 litro dyzelino. Įprastai, gamintojo pateiktais duomenimis tikėti neverta, nes jie tiesiog prasilenkia su sveiku protu. Realiomis sąlygomis pasiekti 4,8 litro vidutines sąnaudas įmanoma ir netgi labai lengvai – tiesiog švelniau elkitės su akceleratoriumi ir palaikykite 60 - 70 km/val. greitį. Ironiška, tačiau dyzelinis variklis savo taupumą demonstruodavo ne užmiestyje, o mieste.
Peržengus miesto ribą, teks surasti optimalų balansą tarp ekonomijos ir patenkinamo judėjimo greičio. Mes asmeniškai manome, jog 100 - 110 km/val. užmiestyje yra optimalus greitis, jog iš Vilniaus į pajūrį ir atgal sugebėtumėte nuvažiuoti su pilnu degalu baku, ir dar grįžę namo turėtumėte nemažą degalų rezervą.
Vienintelis erzinantis dalykas – pernelyg trumpi pavarų perdavimo skaičiai. Tai ypač erzina mieste, kai nuolatos reikia dirbti su dešine ranka (omenyje turime pastovų pavarų perjunginėjimą, o Jūs ką pagalvojote?), tad jeigu galite atsisakyti keturių varančiųjų pavaros, rinkitės automatinę pavarų dėžę, kuri suteiks daugiau malonumo „Dusterį“ vairuoti mieste.
Nekeliantis pretenzijų
Kuomet „Dacia Duster“ pasirodė 2009 metais, mums didžiausią nuostabą paliko kompaktiškų išmatavimų visureigio galimybės bekelėje. Tuomet stebėjomės, kaip toks pigus ir visiems prieinamas modelis gali pasižymėti tokiomis pačiomis pravažumo savybėmis kaip kelis kartus brangesni analogai. Vis dėlto, už puikias pravažumo savybes reikėjo sumokėti – sukandus dantis važiuoti greitkelyje arba tikėtis, jog kelionėje būtų kuo mažiau posūkių. Anksčiau „Dusteris“ kelyje elgdavosi nepretenzingai, bet ir neįsimintinai – buvo akivaizdu, jog jam patinka maudytis purve, tad už prastą garso izoliaciją ar itin nepatogią vairuotojo poziciją buvo galima atleisti.
„Dacia“ inžinieriai, puikiai suprasdami didžiausius „Dusterio“ trūkumus, didžiulį dėmesį skyrė trims dalykams: akustiniam komfortui, geresnei vairuotojo pozicijai ir pakabos balansui tarp komforto ir galimybės įsijungti „Volkerio, Teksaso reindžerio“ režimą bekelėje.
Tad pradėkime nuo srities, kurią galime išanalizuoti, iškart įsėdus į automobilį – vairuotojo pozicijos. Kaip ir anksčiau, „Dusteris“ siūlo aukštą vairuotojo sėdėseną su itin plačiais langais bei puikiu matymo lauku. Tad kas pasikeitė? Pasikeitė vairo forma ir storis bei vairuotojo konsolės montavimo pozicija, kuri dabar neprimena piratų laivo. Tuo tarpu užpakalį ir nugarą saugos visiškai naujos formos sėdynė, kuri komforto lygiu savo pirmtaką lenkia keliais šviesmečiais. Šių smulkių pakeitimų rezultatas – pakankamai patogi vairuotojo vieta, kuri nebevargina ir leidžia su „Dusteriu“ įveikti 300 ar 400 kilometrų vienu ypu. Būtent komforto lygis važiuojant didesniu greičiu ir tolimus atstumus pasikeitė labiausiai, į gerąją pusę. Rimtesnių priekaištų galima pareikšti tik galinei pakabai, kuri grubius kelio nelygumus ar sujungimus absorbuoja pernelyg kietai.
Nepaisant naujai įskiepytų savybių, gera žinia ta, jog „Dacia Duster“ neprarado puikių pravažumo savybių. Tuo galėjome įsitikinti Latvijoje, kurioje buvo surengti tarptautiniai naujos kartos „Duster“ bandymai. Kiekvienam iš mūsų buvo parengti du maršrutai, kurių dėka galėjome įsitikinti kaip puikiai jis rieda arba šliaužia pro slidžius, klampius, priverčiančius panašaus pobūdžio automobilius sustoti.
Mūsų pirmasis maršrutas driekėsi „Sporta Komplekss 333“ teritorijos apylinkėse. Tai nebuvo itin sudėtingas ruožas, retkarčiais turėjome įvažiuoti į aukštą įkalnę, kurioje netrūko itin gilių duobių, arba nusileisti nuo jos. Tačiau tokiame visureigyje kaip „Duster“, tokie ruožai kelia didžiulę šypseną. Kolonos priekyje važiavę instruktoriai rekomendavo įjungti keturių varančiųjų ratų pavarą, tačiau visus kalnus, balas ar slidesnius ruožus „Duster“ įveikia naudodamas tik priekinių varančiųjų ratų pavarą.
Sudėtingesnis ir rimtesnis išbandymas laukė antroje trasoje. Kiekvienas iš mūsų privalėjome pakilti į labai aukštą kalną, keliu, o tiksliau – ruožu, kuris labiau primena miškovežių išmaltas vėžes, o ne kelią. Pridėkime nuolatos pliaupiantį lietų ir gauname tikrą košę makalošę, pro kurią prasibrauti gali tikrai ne bet kuris standartinis visureigis. Tačiau tai dar ne viskas – pakilę į kalno viršų, trasos organizatoriai suteikė instrukcijas, kurios visiems išpūtė akis – „Pajudėkite į priekį ir leiskite automobiliui pačiam riedėti. Jokiu būdų nelieskite pedalų.“ Kodėl? Nes tarptautinių bandymų organizatoriai norėjo, jog savu kailiu patirtume kaip veikia nuokalnės įveikimo sistema, o ji veikia nepriekaištingai – automobilį ji lėtino švelniai ir tik tada, kada reikia, be nervingų įsikišimų, lyg automobilį lėtintų pats žmogus.
Neturi sau lygių
Kaina – yra pats didžiausias ir riebiausias privalumas, kurį savo rankose laiko „Dacia Duster“. Anksčiau prancūziškų genų turintys automobiliai buvo pigūs dėl labai elementarios priežasties – jie turėdavo tik pačią reikalingiausią įrangą, kuri neleisdavo išpūsti galutinės kainos. Panaši situacija yra ir dabar, tačiau antrosios kartos „Duster“ gali pasiūlyti žymiai daugiau komforto ir saugumo įrangos negu anksčiau.
Puikus pavyzdys – mūsų bandytasis modelis, kuris turėjo visus įmanomus privalumus, galingiausią dyzelinį variklį, keturių varančiųjų ratų pavarą. Išgirdę šį sakinį, daugelis įsivaizduojate, jog „Dusterio“ kaina sieks 25 000, galbūt net 28 000 eurų, bet ne. Šis kompaktiškas visureigis su visais įmanomais privalumais kainuoja 20 430 eurų. Už šią sumą gausite visureigį ir visą įmanomą papildomą įrangą: šildomas sėdynes, mielesnę akiai kėbulo spalvą, beraktę automobilio atrakinimo, užvedimo ir užrakinimo sistemą ir ... viskas. Kaip pasakytų garsieji Lietuvos perekūpai – „sėde ir važiuoje“.
Jeigu ne „Renault“ kompanijos vadovų noras, vargu, ar šiandien galėtume džiaugtis tarptautine „Dacia“ sėkme. Nuo pat pirmųjų dienų „Dacia“ neslėpė, jog tai yra biudžetinių automobilių gamintojas ir nori įtikti tiems, kam reikia tik transporto priemonės – ne daugiau.
Vis dėlto, naujos kartos „Dusteris“ yra truputėlį daugiau negu transporto priemonė. Tai pilnavertis modernus automobilis, kurį būtų galima pirkti ne tik dėl patrauklios kainos ar galimybės išvažiuoti į bekelę. Jeigu šiuo metu dairotės kompaktiško visureigio – būtinai apžiūrėkite ir išbandykite „Dusterį“. Liksite nenusivylę, nebent esate vienas iš tų, kuriam gėda sėdėti ne vokiškos markės automobilyje.
PRIVALUMAI
- Tikras visureigis su efektyviai veikiančia keturių varančiųjų ratų sistema
- Itin taupus dyzelinis variklis
- Ženkliai pagerėjusi garso izoliacija ir komforto lygis
- Vairuotojo pozicija nebeprimena 1980-ųjų „Toyotų“
- Puiki kaina
TRŪKUMAI
- Sėdynėms trūksta šoninio prilaikymo, tačiau jos yra žymiai patogesnės negu anksčiau
- Ne itin patogioje vietoje, šalia rankinio stabdžio svirties sumontuotas greičio palaikymo kontrolės mygtukas
- Per trumpi pavarų dėžės perdavimo skaičiai