Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis sako, jog dabartinė Seimo rinkimų sistema pernelyg sudėtinga, daug kainuoja ir esanti sovietmečio palikimas.
Vietoje jos ministras partijoms pasiūlė svarstyti kitą rinkimų modelį, panašų į Estijos, Suomijos ir buvusią prieškario Lietuvos - iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką, kiekvienoje pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas skaičius Seimo narių.
Teisingumo ministras J.Bernatonis BNS pažymėjo, jog kol kas siūlymas yra tik rinkimų sistemos pertvarkos gairės, ir tuo atveju, jei pagrindinės partijos pasiūlymą atmes, konkretūs įstatymų pataisų projektai nebus rengiami.
"Yra keletas priežasčių, kodėl dabartinė sistema nėra gera. Visų pirma, žmonės nepatenkinti ta sistema, jie dažnai akcentuoja, kad nori balsuot už asmenybes, kitas dalykas, ta sistema yra sudėtinga, sunkiai suprantama. Realiai kiekvienas rinkėjas dabar turi septynis balsus - vieną už vienmandatę, kitą - už sąrašą, po to dar penkis gali reitinguoti, ir tai sudaro situaciją, kai žmonėms net sunku įsivaizduoti, koks jų dalyvavimo rezultatas. Aš net manau, kad sistemos nepatrauklumas lemia nedidelį aktyvumą. Be to, tai gana brangi sistema, nes reikalauja antro turo, o galutinis rezultatas, jei lyginti su kitom Europoj egzistuojančiom sistemom, neatspindi tiksliai rinkėjų nuomonės", - kalbėjo ministras.
Kaip pavyzdį J.Bernatonis pateikė situaciją, kuomet vienmandatėje apygardoje pirmajame ture atstovas į parlamentą neišrenkamas ir du daugiausiai balsų surinkę politikai toliau varžosi antrajame ture, o pirmajame ture už kitus kandidatus balsavusių rinkėjų balsai - dingsta.
Socialdemokratas taip pat sakė, jog jo siūlymai grąžintų prieškario Lietuvos parlamento rinkimų principus, kai tuo tarpu dabartinę sistemą tvirtino esant sovietmečio palikimu. "Siūlymas būtų grįžt prie tradicijų, kurios buvo prieškario Lietuvoj, ir kurios yra išbandytos kitose valstybėse. Praktiškai prieškario sistema buvo pamiršta ir dabartinė yra sovietmečio rezultatas - tai daug kartų tobulinta sovietinė sistemą, pagal kurią buvo renkama Aukščiausioji Tarybą", - sakė J.Bernatonis.
Pagal Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą, rinkimai vyko pagal proporcinę sistemą, buvo balsuojama už kandidatų sąrašus skirtingose apygardose.
Pertvarkos gaires parengęs teisingumo ministras tvirtina, jog šiuo metu pats laikas imtis reformos, jei norima ją inicijuoti - iki kitų Seimo rinkimų yra pakankamai laiko. "Dabar labai geras laikas, nes tai nėra prieš rinkimus. Reikia svarstyti parlamento rinkimų sistemą, kai dar yra pakankamai laiko, kai tas svarstymas nebūtų politizuotas. Todėl aš pateikiau variantą, kuris yra įgyvendintas Estijoj, Suomijoj, kai kuriose kitose valstybėse, pačią koncepciją. Jei tai koncepcijai pritartų kitos įtakingiausios partijos, būtų galima nesunkiai parengti projektus ir teikti", - kalbėjo J.Bernatonis.
Jis tvirtino, jog reforma nėra jo vienasmenė iniciatyva, pasiūlymą suformulavo socialdemokratų rinkimų štabas, nors bendro partijos sutarimo šiuo klausimu irgi dar nėra, o jis pats ėmėsi iniciatyvos pasiūlymus derinti su kitų politinių partijų vadovais.
"Jeigu nebus palaikymo, jokiu būdu nebus net rengiami įstatymai, jei nebus tam tikro sutarimo tarp pagrindinių politinių partijų, kurios turi žmonių palaikymą. Tai yra tik vienas iš galimų siūlymų, bet nemanau, kad turime įsispirti į tą sovietinę sistemą, ir būtinai jos laikytis, nes tiems Seimo nariams, kuriuos išrinko per sistemą, atrodo, kad ji yra gera", - sakė socialdemokratas.
Ministras pripažino sulaukęs klausimų, ar teikiami pasiūlymai būtų naudingi LSDP per kitus rinkimus, bet sako atsakymo į šį klausimą nesant. "Prognozuot, kokie būtų rezultatai įgyvendinus šitą sistemą, būtų neprotinga. Kai kurie manęs klausia - kaip jūsų partija, daugiau ar mažiau gaus vietų, to niekas negali prognozuoti. Įdiegus tokią sistemą daugiau rinkėjų dalyvautų, bet kokie būtų rezultatai kokiai nors konkrečiai partijai, konkrečiam veikėjui, negalima prognozuoti. Aš manau, kad tie politikai, kurie yra populiarūs, turi daugiau šansų už tuos, kurie nėra populiarūs", - sakė ministras.
Į socialdemokrato pasiūlymus viešai sureagavęs konservatorių atstovas Jurgis Razma tvirtina, jog siūlomi pakeitimai tik sukeltų painiavos, o esama sistema - tinkama. "Jei vertintume patį pasiūlymą, Lietuvai jis netinka, nes rinkimus į Seimą organizuoti kiekvienoje iš dabar esančių 10 apskričių su atskirais sąrašais nėra jokios logikos. Be to, rinkėjai jau pripratę prie dabartinės Seimo rinkimų sistemos, kuri yra pasiteisinusi, leidžia žmonėms turėti ir tiesioginį atstovą, išrinktą konkrečioje apygardoje, ir kartu išrinkti kitą pusę Seimo narių pagal partijų sudarytus sąrašus. Dabar veikiančios rinkimų sistemos atveju gana reikšmingos lieka ir partijos su jų programomis, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų, išryškėjusių esminių rinkimų sistemos trūkumų, kurie verstų svarstyti visos rinkimų sistemos keitimą. Lietuvoje nusistovėjusi rinkimų sistema, manau, gana gerai atstovauja rinkėjų interesams tiek vietiniu, tiek ir valstybiniu lygmenimis", - siūlymą komentuoja J.Razma.
Išplatintame pareiškime parlamentaras pažymėjo, jog Lietuvoje nėra natūraliai susiformavusių apskričių (regionų) kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri suskirstyta į atskiras žemes, todėl "nauja rinkimų sistema nieko kito, išskyrus sumaištį, neįneštų".
Šiuo metu Seimo rinkimuose 71 atstovą į parlamentą rinkėjai renka vienmandatėse apygardose, kurių dalis sutampa su rajonų ribomis, taip pat 40 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos.
Šiuo metu Seimo valdybos sudaryta grupė rengia Rinkimų kodekso projektą. Iki šių metų gegužės 30 dienos jiems nurodyta parengti Rinkimų kodekso koncepciją, o visą darbą baigti iki 2015 metų kovo.
