Aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę interviu portalui DELFI tikino, kad automobilių taršos mokesčio projektas bus teikiamas šią savaitę. Visgi ketvirtadienio darbotvarkėje klausimo nėra.
Aplinkos ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad šią savaitę nuspręsta Seimui neteikti automobilių taršos mokesčio dėl įtemptos Seimo plenarinių posėdžio darbotvarkės prieš Kalėdas.
Ketvirtadienį parlamentas planuoja pratęsti rudens sesiją, tad Aplinkos ministerijos atstovai tvirtina, kad naujasis mokestis bus pateiktas joje, nelaukiant pavasario. Ministerija patvirtino, kad Seimui bus teikiamas toks pats projektas, kuriam lapkričio 24 d. pritarė Vyriausybė.
Gentvilas žmonių pykčio nebijo: niekas negimė su žmogaus teise vairuoti taršų automobilį
Apie būtinybę įvesti automobilių taršos mokestį S. Gentvilas kalba jau ilgai.
„Tarša iš transporto yra padidėjusi 50 proc. per paskutinius 15 metų ir reikia priemonių, kurios sumažintų taršą, sukurtų alternatyvą ir viena iš priemonių yra automobilių taršos mokestis“, – taip naujienų portalui tv3.lt birželio pabaigoje sakė jau aplinkos ministro pareigas einantis S. Gentvilas.
„Tikrai dažnas esu keleivis tiek autobusų, tiek troleibusų. Kiekvienas galime tą padaryti, o taršos mokestis yra prieš tuos, kurie virš vidurkio važinėja taršesnėmis priemonėmis. <...> Mano pozicija yra tokia, kad viešasis transportas turi būti aiški alternatyva, gerai finansuojama, savivaldybės turėtų turėti resursus jį plėsti, o vidutinį lietuvio automobilį norėtųsi trečdaliu mažiau taršiu matyti. Mokestis tokiais tikslais ir yra inicijuojamas“, – dėstė ministras.
Jis taip pat nesibaimino ir užsitraukti visuomenės pykčio dėl šio projekto.
„Susidomėjimas yra milžiniškas, nes Lietuvoje automobiliais važinėja 1,3 mln. gyventojų ir automobilių skaičius prilygsta Lietuvoje dirbančiųjų skaičiui. <...> Lietuva yra automobilistų tauta, natūralu, kad šitas įstatymas nėra politiškai labai populiarus, bet viskas, reikia kalbėti ir apie kitą pusę. Tarša yra milžiniška, Vilniuje yra mažiau švarus negu Paryžiuje. <...> Man atrodo, kiekvienas sąmoningas pilietis supranta, kad tarša nėra kažkokia žmogaus teisė, niekas negimė su žmogaus teise imti ir vairuoti taršų automobilį", – tvirtino S. Gentvilas.
Dabar arba niekada
„Manau, kad visi sutariame, kad jei apskritai jį pateikti, tai reikia spėti dar šioje sesijoje, per pratęstą sesiją. Arba nebeteikti jau visai. Ar gruodį, ar sausio pradžioje nėra didelio skirtumo“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
Politiko nuomone, kad principas „dabar arba niekada“ taikomas dėl to, kad automobilių taršos mokestis yra politiškai jautrus ir sudėtingas klausimas, tad kuo toliau, tuo sunkiau jį bus svarstyti ir patvirtinti.
Užvilkino dėl politinės krizės
Socialdemokratas Linas Jonauskas spėjo, kad valdantieji vilkina automobilių taršos mokesčio teikimą dėl pastaruoju metu ištikusių politinių krizių.
„Dėl politinių priežasčių atidėtas tas teikimas, o ne dėl kažkokių patobulinimų. Abejoju, kad ministerija ar ministras būtų išgirdęs kokią nors kritiką, nors jos labai daug“, – kalbėjo L. Jonauskas.
Sako, kad ministras susiprotėjo
Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Ligita Girskienė visai neliūdi, kad valdantieji neskuba nešti automobilių taršos mokesčio į Seimo posėdžių salę.
„Džiaugiuosi, kad ministras susiprotėjo ir suprato, kad tai nėra mokestis, kuris yra kažkaip su tarša susijęs ir pateikė kitus pakeitimus – Akcizų įstatymo pakeitimus“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo L. Girskienė.
LVŽS atstovės nuomone, pirmiausia neskubėta teikti mokesčio dėl to, kad pirminis jo variantas prieštaravo Europos Sąjungos teisei, o dabartinis variantas nesulaukia palaikymo net ir valdančiųjų gretose.
„Dėl to jo ir nematome posėdžio darbotvarkėje“, – aiškino L. Girskienė.
Ne taršos, o automobilio turėtojo mokestis
L. Girskienė vardija ir ne vieną projekto trūkumą.
„Tai nėra taršos mokestis, tai yra automobilio turėtojo mokestis“, – tikino valstiečių-žaliųjų frakcijos narė.
Politikės teigimu, vadovaujantis šia logika, nėra didelio skirtumo tarp valdančiųjų pasiūlymo ir šiuo metu jau egzistuojančio automobilio registracijos mokesčio.
L. Girskienė skeptiškai vertina ir siūlomas lengvatas, kurios turėtų palengvinti mokesčio naštą socialiai jautrioms visuomenės grupėms.
„Jos lengvai apeinamos. Pavyzdžiui, žmonės pradės perrašinėti automobilius savo tėvams, seneliams, neįgaliems giminaičiams, kad gautų lengvatą“, – teigė Seimo narė.
Jos nuomone, ministerija pradeda nuo to galo, kadangi pirmiausia dėmesys turėtų būti kreipiamas į viešojo transporto infrastruktūros sutvarkymą. L. Girskienė akcentavo ir tai, kad mokestis palies skurdžiau gyvenančius regionų gyventojus.
„Jie važiuodami iki parduotuvės ar vaistinės sumokės tiek pat, kiek aš nuvažiuodama 20 tūkst. kilometrų, jei mūsų CO2 išmetimai yra vienodi“, – kalbėjo L. Girskienė.
Mokestį vadina „vienu dideliu trūkumu“
Socialdemokrato L. Jonausko nuomone, visas mokesčio projektas yra „vienas didelis trūkumas“. Pirmiausia, anot parlamentaro, mokestis nesprendžia taršos klausimo.
„Jeigu šio mokesčio atsiradimo pagrindinė argumentacija ir motyvas yra padidėjusi tarša, tai tikrai yra eilė įvairiausių priemonių, kurias ir pats ministras gali įvesti savo įsakymais, kurios ženkliai sumažintų šiandien Lietuvoje esančią taršą.
<...> Reikia tik tai noro ir įsiklausyti į tą kritiką, kurią sako tiek ekspertai, tiek kolegos politikai, ne tik iš opozicijos, bet ir iš pačių valdančiųjų“, – tvirtino socialdemokratas.
Taršos mokestis „visai pribaigs“
L. Jonauskas mokestį taip pat pavadino „pasipinigavimu“.
„Neabejoju, kad nepasiūlius jokių alternatyvų, žmonės nepersės į mažiau taršų transportą, o sukandę dantis mokės taršos mokestį. Lauks geresnių dienų arba tokių laikų, kai automobilis nebevažiuos ar tas mokestis bus tiek nepakeliamas, kad tiesiog reikės atsisakyti automobilio“, – įsitikinęs parlamentaras.
Socialdemokratas akcentavo ir tai, kad mokestis neatliepia socialinio aspekto.
„Sunkiai besiverčiantiems žmonės, kurie gyvena rajonuose ir automobilis yra praktiškai vienintelė transporto priemonė, kuri leidžia susisiekti su miestelio centru, nuvažiuoti pas gydytoją ir kitus dalykus susitvarkyti, tai taps neprieinama. Nepaisant didėjančių pensijų, kurias infliacija suėda, tai dar taršos mokestis visai pribaigs“, – tvirtino L. Jonauskas.
Norėtų, kad būtų mažinami kiti mokesčiai
K. Adomaičio teigimu, Laisvės frakcijos nuomone, tvirtai stovėti už Aplinkos ministerijos teikiamo projekto galima būtų tuo atveju, jeigu būtų platesnė mokestinė pertvarka ir kažkurioje srityje mokesčiai būtų mažinami, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis.
„Tada tikrai būtų ramu ir galima būtų sutikti, nes mokestis tikrai turi aplinkosauginę naudą. O kol kas tokio paketo nėra, yra tik didinimas. Tas ir nepatinka. Aišku, galima ir dėl atskirų detalių daug diskutuoti“, – sakė K. Adomaitis.
Ir nors projektui turi ne vieną trūkumą, laisvietis pateikimo stadijoje ketina palaikyti automobilių taršos mokestį.
Opozicija nepalaikys
Pasak L. Jonausko, nors oficialaus sprendimo frakcijoje dar nepriėmė, socialdemokratai veikiausiai vieningai nepalaikys projekto pateikimo stadijoje.
„Buvom į frakciją pasikvietę ministrą, išklausėm jį, praktiškai visi turėjome priekaištą. Dauguma kolegų mato spragų ir nelinkę palaikyti. <...> Neabejoju, kad toks įstatymo projektas iš socialdemokratų palaikymo nesulauks“, – teigė L. Jonauskas.
L. Girskienės nuomone, taršos mokestis jau egzistuoja – tai degalų akcizas, kurio pakeitimus Aplinkos ministerija Seimui jau yra pateikusi.
„Kuo daugiau važiuoji, tuo daugiau tu susimoki. <...> Ministras yra pateikęs naują variantą, kurį aš palaikiau“, – sakė ji.
Tad nors akcizų pokyčius palaiko, automobilių taršos mokesčiui L. Girskienė Seimo salėje tars griežtą „ne“.
„Aš nepalaikysiu šio įstatymo, nes jis neturi jokios sąsajos su aplinkos tarša. Tai yra turto mokestis“, – teigė L. Girskienė.
Jei po trijų balsavimų mokesčiui pritars Seimas, jis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą. Planuojama, kad visa apimtimi mokestis pradėtų galioti 2025 metais.
Kas ir kiek turės mokėti?
Mokestį automobilių savininkai turės mokėti kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams. Mokestį kasmet turės mokėti M1 ir N1 klasės transporto priemonių valdytojai (tai yra gyventojai ir įmonės) už Kelių transporto priemonių registre įregistruotas ir leidimą dalyvauti viešajame eisme turinčias transporto priemones.
Pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais mokestį mokės tų automobilių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažės 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 (nuo 2026 m.). Kitaip tariant, mokestį reikės mokėti už visus šią ribą viršijančius automobilius.
Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš transporto priemonės išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento. Pastarasis numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją. Pvz., jeigu vartotojų kainos per metus padidės 2 proc., tiek pat išaugs ir taršos mokestis.
Mažiausias mokestis nuo 2023 m. bus 131 g/km CO2 išmetantiems ir 6 eurostandartą atitinkantiems automobiliams, kurie varomi dujomis ar benzinu ir dujomis, ar benzinui ir etanoliu, ar benzinu ir elektra ir dujomis, ar benzinu ir etanoliu ir dujomis, ar dujomis ir elektra, ar etanoliu, ar etanoliu ir dujomis. Šių automobilių savininkams teks mokėti 58,69 euro mokestį.
Už tiek pat CO2 išmetantį ir tą patį standartą atitinkantį benzininį automobilį reikės mokėti 66,02 euro, o už dyzelinį – 124,71 euro.
Didžiausią mokestį jau nuo 2023 m. mokės seniausių (1 arba 2 eurostandarto) dyzelinių automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 250 g/km CO2, savininkai. Jiems mokestis sieks 941,25 euro per metus.
Jeigu nebus įmanoma nustatyti, kiek tiksliai automobilis išmeta CO2, jo valdytojui už dyzeliną ar dyzeliną ir dujas, ar dyzeliną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę reikės mokėti 300 eurų mokestį, už benziną ar benziną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę – 170 eurų, o naudojančią už kitų rūšių degalus – 150 eurų.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata).
50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Iš mokesčio tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
