Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas komentuodamas konfliktą Pietų Osetijoje teigė, kad Gruzijos veiksmai be jokių abejonių buvo teisėti, o Lietuva turi remti nuo Rusijos agresijos kenčiančią šalį. Audronius Ažubalis ragino pareikšti protestą Rusijai, o Vaclavas Stankevičius akcentavo būtinybę visų pirma imtis priemonių nutraukti konfliktui.
Rusijos veiksmai – agresija
D. Žalimas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad tarptautinės teisės požiūriu Gruzijos veiksmai be jokių abejonių buvo teisėti, jei tik nepažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės normų, o apie tai tikslių duomenų nėra.
Pasak teisės eksperto, pagrindinis tarptautinės humanitarinės teisės principas yra karinių ir civilinių taikinių atskyrimas. „Tačiau Gruzijos operacija tikrai buvo teisėta, nes šalis turi teisę atkurti savo teritorinį vientisumą“, – tvirtino D. Žalimas. „Mes puikiausiai žinome, kad Pietų Osetija yra Rusijos dirbtinis kūrinys“, – pridūrė jis. Teisininkas Gruzijos veiksmus įvertino kaip savigynos operaciją prieš Rusiją.
Teisės eksperto nuomone, Rusijos veiksmai be abejonių yra neteisėti. „Vienos valstybės karinės pajėgos neturi teisės veikti kitos valstybės teritorijoje, jeigu tai nėra savigyna, o Rusijos tikrai niekas nepuola“, – sakė jis.
Komentuodamas Pietų Osetijoje esančių Rusijos taikdarių galimybes imtis karinių veiksmų, teisininkas sakė, kad Rusijos taikdariai gali veikti pagal susitarimą su Gruzija ir labai abejotina, ar jie turi teisę veikti prieš gruzinų pajėgas, nes paprastai taikdarių mandatai yra riboti. Norint tiksliai įvertinti situaciją reiktų žinoti, koks mandatas Rusijos kariams yra suteiktas.
D. Žalimo nuomone, Lietuva ir Europos Sąjunga turi paremti Gruzijos pastangas atkurti šalyje tvarką, nes iš esmės tai yra teisėta savigyna prieš Rusijos agresiją. „Vargu ar Europos Sąjunga naudos tokią retoriką, tačiau paramą Gruzijai pareikšti reikia“, – teigė teisininkas.
Reikia aiškiai išsakyti poziciją
Konservatorius, Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis visų pirma pabrėžė, kad ši situacija yra Rusijos agresijos prieš Gruziją pasekmė, o ne Gruzijos ir Osetijos konfliktas. „Nėra tokios Osetijos, yra separatistinis Gruzijos rajonas, ginklais ir kitaip palaikomas rusų jau 16 metų“, – sakė A. Ažubalis.
Seimo narys skeptiškai atsiliepė apie Rusijos galimybę ginti savo piliečius Pietų Osetijoje. Jam tai priminė Antrąjį pasaulinį karą, kurį vokiečiai pradėjo gindami savo piliečius kitose šalyse.
Politiko nuomone, Lietuva neturėjo tylėti, kaip tylėjo per pirmąsias konflikto dienas. „Jeigu mes skelbiamės esą Gruzijos draugai ir strateginiai partneriai, turėjome iškart solidarizuotis su Gruzija, o Rusijai pareikšti griežtą protestą“, – siūlė A. Ažubalis. Parlamentaras taip pat ragino užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną inicijuoti neeilinį Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrų posėdį.
Konservatoriaus manymu, būtina išsikvieti Rusijos ambasadorių, kuriam reikia aiškiai išsakyti Lietuvos poziciją, ką mes manome apie tai, kai suverenią šalį ima bombarduoti lėktuvai.
Kaip pasakojo A. Ažubalis, Lietuva jau anksčiau bandė inicijuoti Rusijos taikdarių pakeitimą tarptautiniais taikdariais, tačiau tada ES nepalaikė Lietuvos, o dabar matome natūralias ES stovėjimo nuošalyje arba veiklos imitavimo pasekmes.
Politiko manymu, Rusijos taikdarių Pietų Osetijoje nėra, jie yra tik taikdarių imitacija. „Nei Abchazijoje, nei Osetijoje jie nesusidorojo su savo užduotimis, jie paprasčiausia remia vieną pusę – separatistus“, – piktinosi pašnekovas.
A. Ažubalio pasiūlyta išeitis iš šios situacijos labai paprasta – pirmiausia Rusijai reiktų nustoti kištis į šio regiono reikalus, o tada separatistai be paramos būtų nepragyvenę nė dienos.
Įvesti tarptautines taikdarių pajėgas – būtina
Socialliberalas, Užsienio reikalų komiteto narys Vaclovas Stankevičius sakė, kad Pietų Osetijoje atsitiko blogiausia, kas galėjo atsitikti – prasidėjo kariniai veiksmai.
Politiko nuomone, Lietuva su savo sąjungininkais ES ir NATO turi dėti visas pastangas, kad būtų kuo greičiau sustabdyti kariniai veiksmai. Taip pat būtina daryti viską, kad šis konfliktas nebūtų internacionalizuotas, nes tarptautinės bendruomenės reakcija labai skirtinga. „Konfliktas turi būti sustabdytas ir lokalizuotas, kad neišsiplėstų“, – sakė V. Stankevičius.
Parlamentaro manymu, reikia visais įmanomais diplomatiniais kanalais įkalbinėti Rusiją, kad ši greitai sustabdytų karinius veiksmus. „Kitaip konfliktas išsiplės, o tai šiam regionui būtų labai skaudus smūgis“, – nuogąstavo V. Stankevičius.
Visišką Rusijos taikdarių pakeitimą tarptautinėmis pajėgomis socialliberalas įvertino kaip sunkiai įmanomą. „Visiškai eliminuoti Rusiją iš šio regiono nerealu ir toks susitarimus nebūtų pasiektas“, – teigė jis. Bet, Seimo nario nuomone, pasiekti susitarimą, kad prie Rusijos taikdarių prisidėtų taikdariai iš ES ir NATO – būtina, nes kitaip šio regiono stabilizuoti neišeis.
Pasak politiko, įsivaizduoti, kad rusai absoliučiai atsitrauks, labai sunku, juk Rusija jau daug metų dirba šiame regione ir turi savo piliečius. Jo nuomone, visų pirma reiktų kalbėti ne apie tvirtą paramą Gruzijai, o apie būdus, kaip sustabdyti konfliktą.
Konflikto raida
Pietų Osetijos autonominis regionas Gruzijos teritorijoje buvo įkurtas po I Pasaulinio karo.
Prasidėjus Tarybų Sąjungos byrėjimui Gruzijoje susiformavo nacionalistinis judėjimas, o Pietų Osetijoje taip pat pasklido separatistinės nuotaikos. 1989 metais siekiant numalšinti susidūrimus tarp gruzinų ir osetinų į Pietų Osetijos teritoriją įvedamos sovietų karinės pajėgos.
1991 m. Pietų Osetija vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Gruzijos, tačiau jos niekas, išskyrus Rusiją, nepripažino. 1992 metais užsitęsęs konfliktas baigtas dislokuojant Rusijos, Gruzijos ir Pietų Osetijos taikos palaikymo pajėgas.
2006 metais Pietų Osetijoje referendumu buvo patvirtintas nepriklausomybės nuo Gruzijos siekis.
BBC žemėlapis
