Prašymą kaltintojas pateikė Vilniaus apygardos teismo posėdyje, kuris antradienį apeliacine tvarka pradėjo nagrinėti prezidentės atstovės spaudai baudžiamąją bylą. Prokuroras prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir skirti D.Ulbinaitei 9 tūkst. 415 eurų baudą bei atimti teisę trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Prokuroras mano, kad D.Grybauskaitė galėtų būti apklausta savo rezidencijoje. Jis taip pat teismo prašo apklausti Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūną Vidmantą Kaladinską, ištirti D.Ulbinaitę poligrafu, liudytoja apklausti naujienų agentūros BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyriausiąją redaktorę Jūratę Damulytę Semėnienę, atlikti toje pačioje agentūroje dirbančios Jūratės Skėrytės kompiuterio apžiūrą.
Kaltintojas mano, kad liudytojų apklausa pašalintų prieštaravimus byloje.
Tuo metu D.Ulbinaitės advokatas teismo prašo pakeisti nuosprendį pripažįstant, kad ikiteisminis tyrimas jo klientės atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai ir priteisti proceso išlaidų atlyginimą. Advokatas prašo pakeisti išteisinimo pagrindą - pirmos instancijos teisme buvo pateikti argumentai, kad nebuvo padarytas joks nusikaltimas - nebuvo padarytas nusikaltimas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis mano, kad siekiant gauti sankcijas klausytis telefoninių pokalbių, sekti žurnalistus, dirbtinai buvo pasunkinta nusikalstamų veikų kvalifikacija - siekiant pateisinti žmogaus teises apribojančias procesines prievartos priemones.
„Pirmos instancijos teismas atliko išsamų ir kruopštų įrodymų tyrimą, V.Kaladinskas buvo jau apklaustas. Niekas neneigia susitikimų Prezidentūroje. V.Kaladinskas, kaip informacijos šaltinis, ištirtas pilnai“, - posėdyje sakė advokatas Giedrius Danėlius.
Kalbėdamas apie prezidentės apklausą, G.Danėlius sakė, kad liudytojas į apklausą kviečiamas tada, kai gali turėti bylai reikšmingų aplinkybių.
„Byloje nėra jokių duomenų, kad prezidentė galėtų paaiškinti ką nors, ką veikė D.Ulbinaitė dviejų valandų laikotarpyje“, - sakė advokatas.
„Teismas jau yra įvertinęs šį prašymą kaip perteklinį, kad jis nėra būtinas, kad tai nėra susiję su pateiktu kaltinimu. Tai tik noras pabūti prožektorių šviesoje“, - žurnalistams sakė advokatas.
Kalbėdamas apie savo ginamosios tyrimą poligrafu, advokatas sakė, kad pats teismas dėl tokio tyrimo negalėtų priimti nutarties, nes visų pirma reikia tiriamojo asmens sutikimo.
„Jeigu teismo toks sprendimas būtų, tai sutikčiau“, - žurnalistams vėliau po posėdžio sakė D.Ulbinaitė. Ji dar kartą patikino, kad informaciją apie iš Rusijos kylančias grėsmes žinojo tik žodinę, jokios rašytinės informacijos su „jokiais grifais“ nėra mačiusi.
Išklausęs šalių, teismas paskelbė byloje pertrauką iki kovo 30 dienos. Tada bus skelbiama, ar tenkinami prokuroro prašymai.
Vilniaus apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį D.Ulbinaitės byloje paskelbė sausio 12 dieną. Tuomet teismas konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, jog D.Ulbinaitė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir atskleidė valstybės paslaptį.
Ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo pradėtas 2013 metų spalį, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie VSD perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.
Naujienų agentūros BNS vyriausioji redaktorė J.Damulytė Semėnienė teismui atsisakė atskleisti informacijos šaltinį, pagal kurį buvo parengtas pranešimas apie VSD perspėjimus.
Perdavus bylą teismui, D.Ulbinaitė pasitraukė iš prezidentės komandos, tačiau po pirmos instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio vėl sugrįžo į atstovės spaudai pareigas.
Teismas yra paskelbęs, kad šiame tyrime neteisėtai klausyta naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
