Diskutuojant apie naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl būsimosios jėgainės kaštų, kurie esą prislėgs Lietuvos gyventojų pečius. Mūsų įsitikinimu, visavertė diskusija gali vykti tik tada, kai jos dalyviai bei stebėtojai vadovaujasi ne prielaidomis ir būgštavimais, bet išsamia ir patikima informacija. Todėl siūlome šiek tiek plačiau aptarti VAE statybų kainą ir lėšų šaltinius.
Pirmiausia būtina pabrėžti, kad elektrinė bus statoma ne iš valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad Visagino AE statyba neturės jokios įtakos pensijoms, mokytojų ar medikų atlyginimams bei kitoms išlaidoms.
Dalis reikalingų lėšų bus skolinamasi. Paskolą ims ne Lietuvos valstybė, o projekto įgyvendintoja – didžiausia šalies energetikos bendrovė UAB „Visagino atominė elektrinė“, valdanti „Lietuvos Energiją“, „Lesto“ bei „Litgrid“. Pavyzdžiui, 2011 m. bendrovės „Visagino atominė elektrinė“ pajamos siekė 2,6 mlrd. Lt., o visose grupės įmonėse dirbo beveik 5,5 tūkstančio darbuotojų. Kaip ir kituose tokio dydžio investiciniuose projektuose (pvz., kalnakasybos ar energetikos, kurie glaudžiai susiję su pačia šalimi, kurioje jie yra vystomi) valstybė statybos laikotarpiu tik suteiks garantiją.
Atsižvelgdami į šiuos faktus, galime aptarti ir patį investicijų bei paskolos dydį. Visa numatoma bendrovei „Visagino atominė elektrinė“ tenkanti skolinto kapitalo dalis sieks iki 3,9 mlrd. litų. Skolintas kapitalas bus naudojamas statybos laikotarpiu, kuris, kaip planuojama, truks apie 7 metus. Taigi susidarysianti paskolos suma per metus neviršys 557 mln. litų.
Kaip vertinti šį skaičių – tai daug ar mažai? Žiūrint, su kuo lyginsime. Pasitelkime pavyzdį: Lietuvoje esantis Aukštojo kalnas (294 m.) yra aukščiausias mūsų šalyje, bet pasauliniu mastu tai ‒ tik kalvelė. Panašiai galima vertinti ir 557 mln. litų per metus sumą. Vidutiniam gyventojui ar šeimai net ir tūkstantoji jos dalis, suprantama, atrodytų milžiniška. Tačiau kai kalbame apie energetiką, labai specifinę pramonės šaką, kurios ekonominis ciklas skaičiuojamas dešimtimis metų ir kuri labai reikšmingai veikia visos šalies ekonominį gyvenimą, įspūdis visai kitas.
2011 metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 107 mlrd. litų, taigi kasmetinė numatomos paskolos dalis prilygsta 0,5 procento BVP. Teoriškai svarstant, net ir tuo atveju, jeigu valstybei tektų prisiimti įsipareigojimus už būsimąją Visagino AE, valstybės garantijų ar skolos lygis išaugtų tik apie 3,5 proc. punktais nuo viso BVP.
Remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, 2012 m. pabaigoje valstybės skolos lygis nusistovės ties maždaug 40,2 proc. BVP riba. Iki 2015 m. skolos dalis turėtų sumažėti iki 35 procentų BVP. Tad ir tokiu teoriniu atveju skolos lygis nebūtų didesnis nei jis yra šiemet.
Galiausiai, vertinant bet kokią skolą, valstybės ar bendrovės „Visagino atominė elektrinė“, reikėtų nepamiršti, kad paskola, kuri skirta investicijoms, iš esmės skiriasi nuo paskolų, skirtų einamųjų išlaidų kompensavimui (kalbant paprasčiau, tiesiog „pravalgymui“). Už pasiskolintas lėšas bus statomas naujas energetikos objektas, ir VAE statybai skirta paskola bus sugrąžinta iš pajamų, kurios bus gautos pardavus pagamintą elektros energiją. Tai darys teigiamą poveikį valstybės ekonomikai ir finansams.
Dominykas Tučkus,
UAB „Visagino atominė elektrinė“ Projekto ekonomikos skyriaus vadovas
