„Susitarimas su V.Putinu neatneš taikos. Priešingai – greičiau karą“, – skelbiama viešame laiške, kurį pasirašė žinomi Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Švedijos politikai.
Prie „Washington Post“ paskelbto laiško iš lietuvių prisidėjo Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Anot laiško autorių, „nuolatinės Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir jos neteisėta Krymo aneksija kelia grėsmę taikai, galimybei numatyti įvykius ir saugumui, kuriuos kartu sukūrė amerikiečiai ir europiečiai per mūsų pergalę Šaltajame kare“.
„Mūsų nerimą kelia tai, kad dėl naujo didelio sandorio su Rusija iškils grėsmė šiam istoriniam pasiekimui. Būtų didelė klaida nutraukti dabartines sankcijas Rusijai ar pripažinti Ukrainos padalinimą arba pavergimą. Tai demoralizuotų tuos, kurie siekia tos šalies euroatlantinės integracijos. Be to, tai destablizuotų ekonominę padėtį mūsų rytinėje kaimynystėje ir padrąsintų ekstremistus, oligarchus ir antivakarietiškus elementus“, – teigia kreipimosi autoriai.
Regiono politikai teigia, kad valdant V.Putinui, Europa tapo gerokai pavojingesne vieta dėl Rusijos militarizmo, karų, grasinimų, sutarčių nesilaikymo ir melagingų pažadų.
„V.Putinui nereikia Amerikos didybės. Mes kartu rizikavome, kartu aukojome savo sūnus ir dukteris. Mes giname savo bendrą transatlantinį saugumą kaip vieningą frontą. Štai kas daro mūsų Aljansą galingą. Kai Jungtinės Valstijos yra stiprios, mes esame visi stipresni – drauge“, – rašoma laiške.
„V.Putinas nuolaidas laiko silpnumo požymiu. Jis, regis, linkęs išbandyti Amerikos patikimumą tarp NATO pafrontės sąjungininkių: Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. Jis galėtų panaudoti ne tik karinį gąsdinimą, bet ir kibernetines atakas, energetinį ir ekonominį spaudimą, psichologinį karą, dezinformaciją ir tiesioginį papirkinėjimą. Mums, Rusijos kaimynams, žinomi šie metodai. Pasipriešinti jiems reikia didesnės galios, solidarumo ir ryžto iš Vakarų – ne tik (karinių pajėgų) dislokavimo. Būdami sutartimi susieti Jūsų sąjungininkai, kreipiamės į amerikiečius – naująją JAV administraciją ir Kongresą – tvirtai laikytis mūsų bendrų tikslų ir interesų gynyboje: taikos, atlantinės galios ir laisvės. Būdami vieningi mes esame stipresni prieš negaluojančią Rusijos kleptokratiją. Susiskaldę, ką pernelyg aiškiai matome pastaruosius kelerius metus, visi mes atsiduriame pavojuje“, – teigia laiško autoriai.
D.Trumpas šeštadienį pareiškė, kad tik bukagalviai žmonės arba kvailiai nepritaria geriems santykiams su Rusija.
„Geri santykiai su Rusija yra geras dalykas, ne blogas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D.Trumpas.
„Turime pakankamai problemų (ir) be dar vienos“, – sakė jis ir tvirtino, kad jam valdant rusai Jungtines Valstijas „gerbs daug labiau“ nei gerbė Baltuosiuose rūmuose dirbant Barackui Obamai.
D.Trumpas ne kartą abejojo JAV žvalgybos agentūrų vertinimais, kad Kremlius kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus ir siekė diskredituoti D.Trumpo varžovę Hillary Clinton.
