„Sibire gyvenome labai vargingai, bet mama vis tiek sugalvodavo, kaip padaryti, kad ant stalo būtų 12 patiekalų. Tai bruknių saujelė, tai džiovintas grybas, tai marinuotas grybas, tai kedro riešutų, tai kokių šaknelių, duonytės. Net kūčiukų iš riestainių pasidarydavome – supjaustydavome mažais gabaliukais. O jei dar būdavo cukraus – tai būdavo stebuklas“, – pasakojo parlamentarė, prisimindama Kalėdas tarp žėrinčių, kone pusantro metro storio sniego pusnių, apsnigtų pušų ir kedrų.
Prie Kūčių stalo – nė metų neturintis vaikaitis
Paklausta, ar šeima visuomet renkasi pas ją, D. Teišerskytė atsakė neatsimenanti, kad būtų buvę kitaip.
„Susirenka vaikai, anūkai, anūkės jau ir draugus atsiveda. Gražius linkėjimus vieni kitiems sakome, paplotėliu dalindamiesi. Paskui dovanėlėmis keičiamės, žaidžiame – įvairių užduočių vieni kitiems sugalvojame. Manau, kad taip vyksta kiekvienoje padorioje lietuvių šeimoje“, – sakė liberalė. Išėjusiems Anapilin artimiesiems ant stalo taip pat padedama lėkštė. O dėl to, kad iš šeimos pasitraukė vienas žmogus, aplink balta staltiese uždengtą stalą susėda ne mažiau žmonių.
„Iškrito vienas pilietis (parlamentarė prieš kurį laiką išsiskyrė su vyru – red. past.). Bet atsirado kitas – naujas vaikaitis. Vėjui dabar 10 mėnesių, jam specialiai nupirkome kėdę, kad galėtų su visais sėdėti prie Kūčių stalo“, – atviravo moteris.
Tačiau visus patiekalus Kūčių stalui ji ruošia pati. „Atsinešti nieko neleidžiu. Jeigu marčios arba anūkės nori, gali ateiti padėti. Joms patikiu pjaustyti mišraines, nulupti silkes, dulkes nušluostyti. Juodus darbus. O Kūčių stalą visuomet puošiu tik pati“, – sakė parlamentarė.
Ji pridūrė, kad jeigu tik yra sniego, Kalėdų dieną ne tik vaikai ir anūkai, bet ir ji sniego pusnyje nevengia išsimaudyti.
Linki meilės ir švarios širdies
D.Teišerskytė sako, kad Naujieji metai jai jau nėra tokia svarbi šventė – vaikai ir anūkai praleidžia su ja vakarą, tačiau apie 10–11 valandą vakaro patraukia linksmintis su draugais. O ji lieka su keliomis draugėmis. Paprašyta ko nors palinkėti sau, savo artimiesiems ir visiems balsas.lt skaitytojams ne tik Kalėdų proga, bet ir artėjančiais 2014-aisiais metais, ji sakė:
„Linkiu meilės. Galime kiek norime kalbėti, kad mums jos nereikia, bet net ir sulaukus garbingo amžiaus labai reikia meilės. Norisi, kad mylėtų vaikai, artimieji. Ir vyrai kad atsigręžtų, kai eini gatve, kad pasakytų komplimentą. Todėl Lietuvos moterims linkiu kuo daugiau meilės, dėmesio, šilumos. Ir kad per šventes būtų sniego – kad gerokai pasnigtų ir būtų švaru žemėje ir širdyje“.
