Stringantis VEKS lėšų panaudojimo tyrimas erzina visuomenę ir kelia nerimą dėl kultūros padėties Lietuvoje.
Beveik prieš mėnesį prokurorai sulaukė griežtos kritikos Seime bei raginimų greičiau ištirti Vilniaus Europos kultūros sostinės (VEKS) projektų finansavimo skaidrumą. Pakeista ligšiol bylą tirianti prokurorė, o Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tyrimą pavadino prioritetiniu.
Generalinės prokuratūros atstovė ryšiams su visuomene Vilma Budėnienė informavo, kad dabar VEKS veiklos tyrimas perduotas naujam prokurorui Gintarui Pliopliui. Ligšiol tyrimui vadovavusiai prokurorei nepavyko nustatyti nusikaltimo požymių pinigų iššvaistymo byloje.
Prokuratūra kol kas išsamiau nekomentuoja tyrimo eigos, tačiau tikina skirianti išskirtinį dėmesį rezonansiniams tyrimams bei nesiima prognozuoti, kada pavyks pateikti kokių nors detalių.
Dar pernai Valstybės kontrolė konstatavo, kad VEKS skirti pinigai – daugiau nei 500 milijonų litų – panaudoti neskaidriai. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė stebisi teisėsaugos nerangumu tiriant mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą ir įspėja dėl didelio visuomenės nepasitenkinimo.
„Man atrodo, kad Lietuvoje visos bylos yra tiriamos taip, lyg nieko nebūtų atsitikę“, - konstatavo D. Teišerskytė. Ji kartu nurodė, kad tuo pačiu metu, kaip ir Vilniuje, Austrijos Linco mieste vykusiems Europos kultūros sostinės renginiams finansavimas buvo skiriamas ypatingai kruopščiai ir griežtai reikalaujant panaudotų lėšų pagrįstumo.
„Nebuvo padaryta tokio absurdo, kad buvo iššvaistyti milijonai fejerverkams ar koncertams, už kuriuos žmonės vis tiek mokėjo pinigus, bet valstybė dar sukišo 800 tūkstančių“, - piktinosi parlamentarė.
Pasak D. Teišerslytės, pačioje VEKS gyvavimo pradžioje buvo padaryta daug klaidų, kai milžiniško sumos atiteko abejotiniems projektams. „Aš manau, kad kažkas labai pasišildė rankas prie viso šito. Ir, kad tokius dalykus būtina išaiškinti tiesiog neatidėliotinai greitai ir griežtai, nes tas netyrimas, sakyčiau, neaiškių, švelniai tariant, veiklų, jis skatina kitus elgtis taip pat“, - nuogąstavo D. Teišerskytė, kartu nurodydama, kad žmonių nusivylimas Lietuvos teisėsauga ir valdžia yra stulbinantis ir bauginantis.
„Kyla tokie įtarimai, kad valstybė nori apkvailinti tautą, kad žmonės būtų kuo kvailesni: kuo mažiau skaitytų, kuo mažiau kultūros – tuo daugiau galios tiems, kurie mėgsta pasipildyti savo kišenes“, - daro išvadą D. Teišerskytė
