Premjero A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė vos ne kasdien tautai pateikia po „dovanėlę“. Deja, toks valdančiųjų rūpestis tautos nedžiugina, nes dovanos labai jau daro įtaką žmonių gyvenimui: mažinamos pensijos, atlyginimai, socialinio draudimo išmokos ir pašalpos. Dėl valdančiųjų ekonominio ir teisinio neišprusimo ydingai paruošti teisės aktai verčia prokurorus vykdyti visuotinį mamų terorizavimą, o kassavaitinės Darbo biržos suvestinės apie naujų tūkstančių bedarbių atsiradimą, įprasmina valdančiųjų politikos krachą, remiant tik verslą. O čia dar privatizuotas aukštasis mokslas... Toks kasdienis valdančiųjų „dėmesys“ tautai, virto nusikalstamu emigracinės cunamio bangos sukėlimu.
Pastabesnis žmogus taip apibendrintų pastarojo meto vyriausybės veiklą: tai antrus metus trunkantis valstybės ir jos piliečių išbuožinimas, pagal pačias tipiškiausias sovietinių laikų tradicijas. Tik ekspropriacijos įnagį – šautuvą, pakeitė bankų kreditai bei darbdavių gobšumas ir atlyginimo už darbą, kaip visuotinės vertybės, paniekinimas. Stebime procesą, kai mokiniai (konservatoriai) ne tik paveja, bet pagal veiksmų įžūlumą net pranoksta savo ideologus mokytojus (laisvosios rinkos institutą). Ir tai nenuostabu, nes Ūkio ministerijoje kaip savo namuose šeimininkauja „verslinykai“, o finansų ministrė nemato šešėlinio sektoriaus grėsmės valstybei. Ar reikia stebėtis, kad diskutuojama dėl Valstybinio socialinio draudimo, sveikatos apsaugos sektorių, geležinkelių, valstybinių ir savivaldybių įmonių privatizavimo, o viešąsias paslaugas, aišku, atsiskaitant valstybės biudžeto lėšomis, manoma „draugiškai perduoti“ į privačias rankas. Ir pagaliau paskutinė „dovanėlė“ – svarstymas privatizuoti Lietuvos darbo biržą. Argumentas tikrai vertas Sibiro šamano užkeikimo: mat, pasigendama „labai konkrečios orientacijos į konkretų rezultatą“. Kai valstybės skirtus pinigus paims privatininkai, „konkretus rezultatas“ bus orientuotas į labai konkrečią valstybinių pinigų sumą. Tuomet kalbos bei kritika baigsis. O šių kalbų priežastis yra ta, kad jau ir valdantiesiems pradėjo badyti akis Darbo biržos suvestinės apie vis augantį nedarbą. Tarsi užčiaupus šią instituciją, bus geriau. Čia kaip stručiui – nerti galva į smėlį ir nesukti galvos.
Valstybės civilizuotumo laipsnis priklauso nuo jos visuomenės išsivystymo ir pasiekto ekonominio-socialinio lygio bei nuo sugebėjimo jį panaudoti visuomenės poreikių tenkinimui, t.y. kuo daugiau paslaugų valstybė geba suteikti savo piliečiams, tuo aukštesnio civilizacinio lygio ji yra. Tokia yra senoji Europa su savo socialinėmis vertybėmis. Stodami į Europos Sąjungą neabejojome, kad ir Lietuva pasuks šia kryptimi. Tačiau A.Kubiliaus vyriausybė, vadovaujama Lietuvos laisvosios rinkos instituto, valstybės vairą pasuko ne Vakarų Europos, o Lotynų Amerikos kryptimi. Dar galima būtų konservatorius pateisinti, jeigu jų veiksmams pritartų visuomenė, t.y. bent dauguma tautos. Tačiau būtent susitarimo ir nėra valstybėje, o plačiai reklamuojamas „Nacionalinis susitarimas“ tėra figos lapelis, už kurio kyšo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ausys.
Jeigu valdantieji ir toliau taip taškysis valdžioje, iki šio Seimo kadencijos pabaigos Lietuvos valstybė bus demontuota „patriotų“ rankomis ir socialinėje Europoje taps pirmąja pagal civilizuotumo degradaciją, pralenkdama Lotynų Amerikos šalis. Ko gero, 2012 m., kai bus svarstomas eilinis valstybės biudžeto projektas, premjeras A.Kubilius išdidžiai galės informuoti Seimą, kad Lietuva turės nedeficitinį valstybės biudžetą, kurį sudarys dvi eilutės: lėšos skiriamos profesionaliai kariuomenei ir vyriausybei išlaikyti. Visas kitas gyvenimo sritis sąmoningi Lietuvos piliečiai, jeigu tokių dar bus likę, galės finansuotis patys.
Taigi, tautiečiai, kol kas judam pirmyn į ...praeitį.
Danielius Pempė, Lietuvos socialdemokratų sąjungos narys
