Pamenat ką kalbėjo politikai, kai praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje buvo pradėtas valstybinio turto privatizavimas? Jie tvirtino: „Viskas vyks sąžiningai ir skaidriai, nes visi turėsime vienodą investicinių čekių skaičių ir visi bendrai stovėsime prie starto linijos, laukdami privatizavimo pradžios“. Šventas naivumas: taip, visi stovėjome prie starto linijos,... tik vieni su tuščiomis kišenėmis, o kiti su pilnais maišais pinigų rankose. Čekiai greitai kaupėsi nešvariose rankose, superkant juos iš nieko nesuprantančių žmonių. O kai prasidėjo parduodamo turto aukcionai, geriausius ir pelningiausius objektus (geruoju susitarę ar piktuoju) pasidalino partinė nomenklatūra ir ūkinė mafija bei banditai. Privatizuojant valstybinį turtą sąžiningumas ir skaidrumas tiko nebent purvinoms rankoms ir batams nusivalyti. Manau, jog būtent tuomet buvusią tvirtą ir solidarią Lietuvą, aplankė korupcija ir neteisingumas. Aplankė ir liko, nes pernelyg gera terpė joms bujoti čia buvo sukurta.
Kaip žinia, istorija mėgsta kartotis. Šią savaitę, pasirašydama dekretą dėl Seimo rinkimų datos, Prezidentė „paragino visas politines partijas konkuruoti idėjomis, o ne pinigais ir eiti į rinkimus vadovaujantis sąžiningumo ir garbingumo principais bei rinkimų kovoje neperžengti padorumo ribos“. Perskaičiau šią žinią ir pasijaučiau kaip tuomet prieš privatizavimo pradžią – visišku kvailiu, nes kreipdamasi į visas (!) politines partijas, Prezidentė kreipėsi ir į mane – neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) narį, vieną iš jos vadovų. LSDS yra nedidelė dalis dabartinės politinės sistemos ir aktyviai veikia jau tryliktus metus, vadovaudamasi būtent sąžiningumo ir garbingumo principais. Sukaupta patirtis rodo, kad būtent dėl šių principų LSDS valdžios vairo ir negali pasiekti. Ir nepasiekia dėl tos priežasties, kad esama politinė sistema yra nesąžininga, korumpuota ir nekonkurencinga.
Jeigu Prezidentė nori Lietuvos labui sukurti garbingą ir sąžiningą bei idėjomis konkuruojantį politinių partijų varžymąsi rinkimuose, ji privalo padaryti viską, kad partijos kovotų vienodomis sąlygomis, nes kitaip viskas baigsis kaip ir per privatizavimą. O dabartinį Prezidentės kreipimąsi į partijas drįstu prilyginti kreipimuisi į piratus, kurie ruošiasi užgrobti sutiktą laivą, prašant jų kovoti sąžiningai ir garbingai.
Jeigu iš tiesų norima sąžiningos politinės kovos rinkimuose, nereikia skirti partijoms biudžeto lėšų (arba jos turi būti skiriamos visoms veikiančioms), nereikalinga ir politinė reklama, dažniausiai klaidinanti rinkėjus. Pakaktų, kad būtų suorganizuoti vieši partijų atstovų politiniai debatai ir tai padėtų rinkėjams išsirinkti jo politines pažiūras atitinkančią politinę jėgą.
O tai, ką partijos daro dabar Seime, svarstydamos „pirmalaikių“ rinkimų klausimą ar „mažindamos“ parlamentarų skaičių ir pan. – yra elementarus populizmas. Ko norėt, jeigu ir šalies vadovė tą patį daro.
O išvada, deja, liūdna: jei visuomenė ir toliau tylės, spalio mėnesį įvyksiantys rinkimai į Seimą, gali būti iš viso paskutiniai, kuriuose rinkėjai dar turės pasirinkimą. Vėliau ant politinės sistemos sprando bus pakabinta visiems mums gerai pažįstama lentelė su užrašu: „Privati valda. Vaikščioti draudžiama“.
Dainius Paukštė
