Diskusijos rengėja ir moderatorė Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutė Mikutienė apie ligos priežastis, pasekmes ir galimus apsisaugojimo veiksmus kalbėjosi su specialistais iš Lietuvos ir Danijos.
Spaudos konferencijoje „Ar Lietuva įveiks tuberkuliozę“ dalyvavo Lietuvos „Rotary“ organizacijos pirmininkė Vilma Mažeikienė, Lietuvos „Rotary“ organizacijos vykdyto 3-H TB (kovos su tuberkulioze Lietuvoje) projekto koordinatorius Lietuvoje Gediminas Rimdeika, Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta ir buvęs „Rotary“ 1460 apygardos valdytojas, 3-H TB projekto vadovas Erikas Gravgardas (Erik Gravgaard).
Nematomas priešas, tykantis kiekvieno
Europoje pagal tuberkuliozės paplitimą ir mirtingumą nuo šios ligos Lietuva yra antra po Rumunijos. Mirtingumas Lietuvoje turi tendenciją mažėti, tačiau vaistams atsparių ligos formų daugėja kasdien. Tai apsunkina gydymą bei diagnostiką. Anot specialistų ne mažesnes pajėgas nei gydymui reikėtų skirti profilaktikai.
Kasmet Lietuvoje suserga 1500 žmonių, iš kurių 110 vaikų. 190 žmonių kiekvienais metais miršta nuo negydomos arba per vėlai diagnozuotos tuberkuliozės. Pasaulyje šia liga sergama jau 140 metų. Kas 20 sekundžių miršta žmogus.
Estijoje prieš 10 metų padėtis buvo panaši kaip šiandien Lietuvoje, tačiau efektyvių projektų dėka sergamumas ir mirštamumas buvo sumažintas 50 proc. Danijoje – atvirkščiai, ši padėtis buvo geresnė prieš dešimtmetį, tačiau padidėjus imigracijai ligos protrūkiai grįžo.
Anot G. Rimdeikos, neužtenka kovoti tik su tuberkuliozės bakterijomis. Net 33 procentams Lietuvos gyventojų gresia skurdas ir atskirtis, o tai padidina ligos riziką. Tačiau tai nereiškia, kad tuberkuliozė yra tik scialiųjų liga – ja serga ir gerai ekonomiškai gyvenantys žmonės. Pasak G. Rimdeikos, tai dažniausiai lemia didelis stresas bei susilpnėjęs imunitetas.
Priverstinio gydymo mirtiną užkratą nešiojantiems – nėra
A. Tarūta pažymi, kad labai svarbu siekti, jog tuberkulioze užsikrėtęs ligonis galėtų patekti į specialią įstaigą be šeimos gydytojų siuntimo. Anot jo, daugumą ligonių slegia priešiškas aplinkinių požiūris, kuris situaciją dar labiau apsunkina. Kita dalis ligonių yra abejingi tiek aplinkiniams, tiek savo ligai. Tokie ligoniai, kurie neretai yra asocialūs ir be saiko vartojantys alkoholį, yra pavojingi visuomenei ir trukdo vykdyti tuberkuliozės prevenciją.
Sėkmingam tuberkuliozės gydymui tai pat trukdo nuolatinis naujausių vaistų trūkumas. Anot specialistų, būtų galima pasekti Estijos pavyzdžiu ir sutaupant milijonus vaistus pirkti per „žaliąją šviesą“. Taip pat siūloma steigti tuberkuliozės kabinetus prie gydymosi centrų bei kurti komisijas prie savivaldybių, kurios „neklaužadoms“ ligoniams paskirtų priverstinį gydymą.
„Pagrindinė grėsmė – atsparios bakterijos ir asocialūs, nenorintys gydytis asmenys. Estijoje du kartus išgerti vaistų neatėjęs ligonis perduodamas teismui, kuris skiria priverstinį gydymą. Lietuvoje priverstinis gydymas neegzistuoja", - sakė A. Taruta.
D. Mikutienė įsitikinusi, kad šioje situacijoje labai svarbus yra sąmoningumas ir suvokimas tuberkuliozės keliamos grėsmės.
„Tai juk tas pats, kas eitų žmogus gatve ir visus peiliu badytų – tokį iš karto suimtų. Taip reikėtų matyti ir tuberkuliozę, kuris yra ne mažesnis – tiesiog nematomas priešas. Mano nuomone, užtektų tinkamo monitoringo,, visuomenės informavimo, profilaktikos ir efektyvaus gydymo“, - sakė D. Mikutienė.
Ligonių mažėja, ligos atmainų – daugėja
Danija su „Rotary" klubu ir Lietuvos sveikatos institucijomis artimai bendradarbiauja ir pačia naujausia informacija dalinasi jau dešimt metų.
„Bendraujame su Lietuvos sveikatos ministerija siekdami ilgalaikių rezultatų. Rezultatai džiuginantys – šiuo metu tuberkuliozė Lietuvoje nustatoma gana ankstyvu laikotarpiu. Per dešimt metų mūsų bendradarbiavimo sergačiųjų nuo 4 tūkst. sumažėjo iki 2 tūkst.“, - sakė E. Gravgardas.
Tačiau, pasak Danijos specialisto, lyginti Danijos ir Lietuvos negalima. „Danijoje vyksta visai kiti dalykai. Be to, iki 2000-ųjų Lietuva neturėjo galimybės operatyviai ir efektyviai reaguoti į situaciją, nes trūko vaistų“, - sakė jis konferencijoje.
Šiuo metu siekiama, kad tuberkuliozės profilaktika ir gydymu labiau rūpintųsi pačios ligoninės. Anot E. Gravgardo savipagalba ir sąmoningumas turi didelę reikšmę teigiamiems rezultatams.
„Sumažėjęs ligonių skaičius yra labai džiuginantis, tačiau didžiulę grėsmę šiuo metu kelia vaistams atsparios bakterijos. Bet viskas juda į priekį, svarbiausia nesustoti kovoje“, - sakė E. Gravgardas.
