Vienas iš projekto „Aš myliu Lietuvą“ ambasadorių, Panevėžio „Lietkabelio“ ekipos vidurio puolėjas Darjušas Lavrinovičius atskleidė, kodėl myli Lietuvą, kuo ji išsiskiria iš kitų pasaulio valstybių bei kaip reikia plėtoti patriotiškumą.
– Kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte žodį „Lietuva“?
– Graži, patriotiška ir išdidi.
– Kodėl pasirinkote būtent šiuos žodžius?
– Na, kad Lietuva yra graži, tai visi tą puikiai žino. Čia ir laukai, ir medžiai, ir jūra, ir ežerai, ir žmonės yra gražūs. Merginos apskritai yra vienos gražiausių pasaulyje. Vyrai po du metrus dešimt (juokiasi). Taip pat Lietuva yra su charakteriu, visi žmonės turi savo nuomonę, požiūrį. O dėl patriotizmo – dauguma lietuvių yra patriotai ir tai yra labai gerai.
– Kuo Lietuva yra ypatinga palyginti su kitomis šalimis?
– Man Lietuva yra viskuo ypatinga. Aš esu daug kur gyvenęs ir buvęs, bet labiausiai man patinka Lietuvoje. Čia norėčiau praleisti visą savo gyvenimą – duok Dieve, kad taip ir būtų. Lietuva yra nedidelė, tačiau ji labai graži. Brolis dabar man sako, kad čia viskas gerai, tik algos mažos (juokiasi).
– Kaip manote, kuo lietuvis skiriasi nuo kitų šalių piliečių?
– Pagrindinis skirtumas, manau, yra temperamentas. Kiekviena tauta turi tam tikras savybes. Lietuviai yra daugiau užsidarę, mažiau emocionalūs, tačiau labai darbštūs. Kitose šalyse žmonės labiau gyvena malonumais, daugiau šypsosi, daugiau žada, bet mažiau daro. Tuo tarpu lietuviai yra tikrai darbštūs ir atsakingi žmonės.
– Kuo ypatinga yra Lietuvos gamta?
– Žiemą čia būna sniegas, balta, vasarą – žalia, ežerai, jūra, šviečia saulė. Man labiausiai patinka, jog čia kas tris mėnesius keičiasi oras – tai niekada nenusibosta.
– Kokia yra jūsų svajonė, kuri galėtų išsipildyti tik Lietuvoje?
– Mano svajonė yra, kad viskas liktų taip, kaip yra dabar – nebūtų nei geriau, nei blogiau. Na, geriau, aišku, šiek tiek gali būti (juokiasi). Aišku, gyvenime būna ir gerų, ir blogų momentų, bet aš labiausiai norėčiau, kad vaikai būtų sveiki, užaugtų gerais žmonėmis ir negadintų tėveliui daug nervų (juokiasi).
– Ilgai rungtyniavote užsienyje. Kodėl yra malonu sugrįžti į Lietuvą?
– Man čia viskas sava, gražu, patogu, aš čia gimęs ir užaugęs, pažįstu kiekvieną kampelį. Čia yra mano visi giminės ir draugai.
– Ar laikote save Lietuvos patriotu?
– Be abejonės. Nežinau, gal per mažai darau Lietuvai, tačiau laikau save patriotu.
– Ar minite valstybines šventes?
– Aišku, nešvenčiu tris paras, bet kuomet yra giedama Tautinė giesmė, tai visada atsistoju ir sugiedu.
– Kaip paskatintumėte lietuvių patriotiškumą?
– Na, čia arba myli, arba nemyli. Tu negali paskatinti žmogų mylėti vieną ar kitą – jis arba myli, arba ne. Jeigu žmogui nepatinka Lietuva, viskas čia jį erzina, tai jis niekada jos ir nemylės. Tuo tarpu savo šalį mylintys žmonės stengiasi prisidėti prie jos gerovės. Užtenka pasakyti vieną gerą žodį apie šalį ir tai taps užkrečiama. Mano nuomone, tai yra lyg juokas – jeigu vienas pradėjo juoktis, tai juoktis pradės ir antras, ir trečias, ir ketvirtas. Tas pats yra ir su meile Lietuvai. Vienas žmogus pasako kažką negatyvaus, tai ir aplinkiniai pradeda galvoti tą patį. Svarbiausia, jog žmonės net ir nemylintys Lietuvos jai nekenktų, pasilaikytų savo nuomonę sau, taip nedarydami neigiamos įtakos kitiems.
