Alantoje vykstančiame 19-jame Santaros-Šviesos suvažiavime savo pranešimą skaitė ir filosofas bei visuomenininkas Darius Kuolys. Po pranešimo „Santaros politika: nuo švelnių iki pakeltų rankų“ auditorija kalbėtojui uždavė keletą klausimų, o vienas jų buvo apie tai, kodėl iš D. Kuolio pasisakymo, kuriame buvo peržvelgta organizacijos raida bei kultūrinis ir politinis kontekstas, buvo jaučiamas didelis nusivylimą Lietuvos šiandiena.
Atsakydamas į šį klausimą, D. Kuolys kalbėjo: „Nusivylimas kyla iš tikrovės jausmo, jos matymo... Nepriklausomoje Lietuvoje dar nebuvo tokių dalykų, kai valdžios institucijoms liepus atleidžiamas dienraščio redaktorius, dar nebuvo mūsų šalyje suiminėjami vaikai už piešimą kreidelėmis... Lietuvoje dar nė karto, tegul ir nusikaltėliui, nebuvo atsiųsta sąskaita už policijos paslaugas. Daugybės tokių dalykų Lietuvoje dar nebuvo, tad esame pratinami prie naujos tikrovės. Galime užsimerkti ir sakyti, kad jos nematome ir toliau gražiai intelektualiai bendrauti“.
Savo pasisakymą D. Kuolys baigė mintimi, kad Lietuvos tikrovė dažnai esti kitokia, nei mes ją įsivaizduojame.
