Aiškių atsakymų dėl savo turto vengiantis Ūkio ministras Dainius Kreivys televizijoje atrodė sutrikęs ir neužtikrintas.
TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ D. Kreivys negalėjo atsakyti į daugumą klausimų, tačiau patvirtino bendraujantis su buvusiais verslo partneriais, o perduodamas pelningas akcijas valdyti savo mamai, „pasiliko atsarginį variantą“.
- Kodėl jūs nepardavėte savo akcijų ne kažkokiam giminaičiui, ne mamai, ne žmonai, o trečiam fiziniam asmeniui, visiškai nesusijusiam su savo šeima, kai ėjote į ministrus? - D. Kreivio teiravosi laidos vedėja Indrė Makaraitytė (kalba netaisyta).
- Atsiprašau, dar kartą klausimą...
- Kodėl jūs nepardavėte savo akcijų dalies – savo įmonių, kai tapote ministru, kažkokiam trečiam asmeniui, nesusijusiam su jūsų šeima?
- Labai geras klausimas! Noriu pasakyti, kad tose bendrovėse, kurios akcijos buvo parduotos mamai, aš dirbau ilgus metus. Buvau valdybos narys. Natūraliai prisiriši prie įmonių – vienas aspektas.
Antras aspektas – tos įmonės, kurios buvo mamai perleistos, jos yra augančios bendrovės, kurių vertė auga. Turbūt, kiekvienas saugome tas akcijas, kurių vertė auga, taip ir aš saugau tas akcijas, kurių vertė auga.
- Kitaip tariant, jūs vis tiek galvojote, kad iš politikos jei būsite išmestas, ar nebūsite politikoje tiek, keik jūs, galbūt, planavote būti, turėsite atsarginį variantą ir grįšite atgal į verslą?
- Matote, aš noriu pasakyti vieną tokį dalyką. Kodėl aš atsidūriau politikoje? Gal būs labai banalu, bet vieną labai paprastą dalyką - 18-ais metais mano senelis – savanoris kovojo už tą Lietuvą, kad man būtų geriau gyventi šioje tėvynėje
Aš, prieš dvidešimt metų, šalia disidentų, taip pat buvau gatvėse ir pirmas ėjau su Nepriklausomybės šūkiu vienas iš pirmųjų. Ir tada ir KGB buvo ir persekiojimai tada buvo.
Šitas atsiradimas ministruose ir politikoje buvo tik to mano vidinio užsiprogramavimo pasekmė. Tai aš manau, kad bet kuriuo atveju, kaip bus mano ministravime – kada jis baigsis, mano noras dirbti valstybei niekados nepraeis.
- Bet, ar tai reiškia, kad vis tiek jūs pasilikote tam tikrą atsarginį variantą? Pavyzdžiui, šiuo metu, jums bus pareikštas nepasitikėjimas, neteksite ministro pareigų, nesate Seimo narys, neliksite politikoje ir negrįšite atgal į verslą?
- Aš norių pasakyti, be abejo, aš išėjęs iš politikos, aš darysiu, ką mokėjau geriausiai – tą, ką aš dariau dvidešimt metų..
- Jūs grįšite į verslą atgal?
- Aš darysiu tai, ką galiu geriausiai. Aš negaliu pasakyti, kad eisiu dėstyti į universitetą – aš to nedariau. buvau versle, vadovavau įmonėms, aš esu vadovas, turiu išsilavinimą vadovo - tarptautinės vadybos vadovo išsilavinimą, aš tik tą galiu daryti.
- O jūs, būdamas ministru, tuos dvejus metus, ar buvote susitikęs su savo mama ir su savo buvusiais verslo partneriais aptarti savo buvusių verslo reikalų?
- Aš noriu pasakyti taip, kad su mama susitinkame dažnai ir švenčiame šventes...
- Bet konkrečiai – dėl verslo reikalų?
- Dėl verslo reikalų – tikrai ne, o su buvusiais verslo partneriais kartais susitinki, nes jie yra draugai, su kuriais 18 metų dirbome kartu. Tačiau verslo aptarimas ar reikalai užima, nežinau – keletą procentų viso to. „Kaip einasi? Kaip jus palietė krizė?“ Kitą kartą aš paklausdavau kaip ministras: „Kaip jūsų apyvartos? Ar krenta?“ Kad aš galėčiau jausti, kaip rinka reaguoja
- Sąžiningai pasakykite, jeigu jūs išeitumėte iš politikos, jūs neperimtumėte iš mamos savo buvusių akcijų?
- Ko gero perimčiau, gal...
- Tai, vadinasi, ji formaliai yra jūsų akcijų laikytoja?
- Taip, bet tai sakykime labai paprastai: žvilgtelėkime į tokią situaciją, kaip yra kitose šalyse...
- Ne, aš jūsų klausiu tiesiog ne kaip kitose šalyse – ir Lietuvoje yra labai panašių situacijų...
- Suprasime, kodėl aš taip ar kitaip elgiuosi. Štai – Amerikoje yra fondas, kur visi politikai turi padėti savo akcijas, .ir kuris yra akcijų turėtojas, kaip, šiuo atveju – mano mama. Lietuvoje mes fondo neturime, padėti nėra kur.
Ir atiduodi mamai...Mama negyvena nei Vilniuje. Komunikuoti ir daryti kažkokias įtakas, juo labiau – supraskite paprastą dalyką..
- Ministre, jeigu jūsų mama yra formali jūsų akcijų turėtoja, tai ji tikrai nedarys įtakos. Tai jūs darote įtaką: jūs kalbate su verslo partneriais už savo mamą, nes mama yra formali akcijų turėtoja?
- Labai jūs toli išvedžiojate, bet aš noriu vieną dalyką pasakyti..
- Jūs pripažinote, kad ji yra formali akcijų turėtoja...
- Jūs labai toli išvedžiojate, aš noriu pasakyti vieną paprastą dalyką, kad mes suprastume, kaip valdomos bendrovės. Bendrovėse akcininkai susirinkimuose išrenka valdybą, valdyba išrenka administraciją. Taigi, mano mama yra labai toli ir aš asmeniškai nuo valdybos, nuo įmonės administracijos, vadovų, direktorių
- Ar teisybė, kad jūs kiekvieną antradienį susitinkate su savo buvusiais verslo partneriais ir aptariate verslo reikalus?
- Ne kiekvieną antradienį, bet karts nuo karto pietaujame. Aš noriu pasakyti, kad karts nuo karto mes susitinkame
- Bet antradieniais?
- Kartais antradieniais, kartais kokią kitą dieną ir aptariame klausimus, nebūtinai verslo. Aptariame apskritai...
- Bet jūs periodiškai bendraujate su savo buvusiais verslo partneriais – taip, ar ne?
- Taip, bendrauju. Bet jūs supraskite – pasakysiu vieną paprastą atsakymą: jūs turite draugus, su kuriais praleidote visą gyvenimą. Nemažą dalį, turbūt, sąmoningo gyvenimo. Ir dabar, tapęs ministru, aš turiu spjauti visiems į veidą ir sakyti „Aš – ministras, aš su jumis daugiau nebendrausiu“? Tai kaip tai atrodo?
- Tai nieko – tai atrodo, kad jus draugai, tiesiog, pavedė, nes jie nepasakė, kad jie laimėjo konkursą mokyklų renovavimo? Galima sakyti taip, kad jie tiesiog jus pakišo?
- Atsiprašau – aš po kažkiek laiko sužinojau tai, bet supraskite...
- O kada jūs sužinojote? Ar sužinojote dabar, kada kilo šis skandalas?
- Anksčiau, šiek tiek anksčiau. Bet aš noriu pasakyti..
- O tai kodėl jūs neatkreipėte dėmesio į tai, ką jūs pasirašinėjate?
- Jūs supraskite vieną dalyką: aš, štai, turiu ką aš pasirašinėjau. Tai yra po mokyklų pavadinimais...
- Palaukite, bet jūs žinojote, kad jūsų buvę verslo partneriai, kurių ir tos įmonės, kur akcijų turi jūsų mama – formali jūsų akcijų turėtoja, laimėjo konkursą renovuoti mokykloms. Ar jūs tai žinojote?
- Aš dar kartą jums noriu pasakyti, kad tuo metu, kai aš pasirašinėjau šitą įsakymą su mokyklomis, kur nėra jokių bendrovių, aš nežinojau.,..
- Ar jūs žinojote iš savo verslo partnerių, kad jie ketina dalyvauti tokiame versle?
- Kad domėjimasis yra apskritai – aš žinojau, kad visi domisi statybinėss kompanijos domisi šitais dalykais. Kad, galbūt, tiekia kažkokiai mokyklai, galbūt teikia kažkokiai ligoninei – tai visi tai žino. Tai – natūralu, nes, turbūt, neveltui Adakras Šeštakauskas pasakė, kad būtent šitas planas – viešųjų pastatų renovacijos, kur mes renovuojame 500 pastatų, išgelbės statybos sektorių.
- Tai, vadinasi, tas jūsų buvusias įmones taip pat išgelbėjo tam tikra prasme tie patys pinigai? Tai, vadinsi, niekas nedalyvautų tuose konkursuose, jeigu nebūtų iš jų naudos?
- Dar kartą žvilgtelėkime – iš viso buvo 500 konkursų...
- Bet, ministre, atsakykite į paprastą klausimą – jeigu nebūtų naudos, ar dalyvautų įmonės tuose konkursuose?
- Aš manau, kad niekas nieko neišgelbėjo
- Taigi jūs ką tik sakėte, kad išgelbėjo – net gi citavote poną Šeštakauską, kad išgelbėjo...
- Bet Adakras Šeštakauskas citavo, kad išgelbėjo „Specializuotą projektavimo valdybą“ ,kuri prekiauja statybinėmis medžiagomis
- Nebūtinai konkreti įmonė...
- Bet jūs teigiate
- Tai, kokio galo tada dalyvavo ta buvusi jūsų įmonė, kur akcijų turi jūsų mama?
- Kuri yra mažumos akcininkė.
- Taip, kodėl ji dalyvavo konkurse? Iš altruizmo?
- Šita įmonė yra stambi statybinių medžiagų tiekėja Lietuvoje. Jinai dalyvavo daug kur.
- Ne, bet ar jinai nesitiki iš to uždirbti?
- Verslo prigimtis yra uždirbti...
