Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, šešėlinis energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių, pažymėdamas, kad vykdomi pokyčiai „Litgrid“ ir kitų energetikos įmonių valdyme rodo nerimą keliančias tendencijas.
Pasak parlamentaro, pažeidžiant Vyriausybės patvirtintas geros įmonių valdymo praktikos nuostatas nuo šių metų pavasario „Litgrid“ stebėtojų taryboje nebeliko nepriklausomų narių.
„Be to, žiniasklaidoje nurodoma, kad esamam „Litgrid“ vadovui, nepaisant teigiamų ir nuolat gerėjančių įmonės veiklos rezultatų, nebus siūloma toliau likti pareigose, nors nėra paskelbta, kokių kriterijų neatitinka esama įmonės vadovybė: skaidrumo, įmonės finansinių rodiklių, jos valdymo, ir kuo būsimasis vadovas su savo komanda bus geresnis. Paviešintos kandidatūros rodo, kad jos toli gražu neprilygsta esamiems nei pagal bendrąją kompetenciją, nei pagal vadybinę patirtį, – teigia D. Kreivys.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis gera įmonių valdymo praktika, vadovus renka ne politizuotos stebėtojų tarybos, o specialiai tam suburti vadovų atrankos komitetai.
Pasak D. Kreivio, negalima atmesti prielaidos, kad nepriklausomų narių atsisakymas bei neargumentuotas vadovų keitimas rodo nusigręžimą nuo iki šiol diegtų geros valdymo praktikos, skaidrių viešųjų pirkimų, skaidrios konkurencijos paslaugų pirkimo ir kitų įsigijimų rinkoje atsisakymo. Tai vestų į tam tikrų verslo grupuočių šimtamilijoninėje rinkoje protegavimą, perkamų paslaugų kainų didėjimą.
„Yra daug pagrindo manyti, kad tikrasis motyvas keičiant energetikos įmonių vadovus yra šių įmonių vykdomi pusės milijardo vertės pirkimai“, – daro prielaidą parlamentaras.
Seimo nariui taip pat kyla abejonių ir dėl iki šiol „Litgrid“ vykdomų projektų tęstinumo, ypač aktyvios pozicijos siekiant sinchronizuoti Lietuvą su Kontinentiniais elektros tinklais. Viešumoje paminėti realūs kandidatai užimti AB „Litgrid“ vadovo postą įmonėje yra dirbę gana ilgą laiką, niekada nebuvo nuoseklūs vakarietiškos integracijos šalininkai. Tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėje jų šiuo metu nėra, o jų sugrįžimas reikštų ir senosios tvarkos, senųjų įpročių grįžimą.
Todėl D. Kreivys energetikos ministro klausia:
1. Kokie kvalifikaciniai ir vadybos patirties reikalavimai keliami būsimam „Litgrid“ vadovui?
2. Ar numatant skirti naują AB „Litgrid“ vadovą buvo sudarytas atrankos komitetas ir ar naujojo įmonės vadovo kandidatūros tame komitete buvo svarstytos?
3. Ar bus organizuojamas konkursas, kurio metu bus renkamasi iš keleto profesionalų?
4. Kokie veiklos rodikliai ir kokių strateginių tikslų įgyvendinimas neatitiko Vyriausybės lūkesčių, jei esamam „Litgrid“ vadovui nebesiūloma toliau eiti šių pareigų?
5. Kokie tikslai ir siektini rodikliai bus keliami naujajam vadovui?
6. Dėl kokių priežasčių „Litgrid“ valdymo institucijose atsisakyta skirti nepriklausomus narius? Ar tai nėra žingsnis atgal nuo gerosios praktikos valstybės įmonių valdyme bei Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pažeidimas?
7. Ar bus tęsiamas Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos kontinentiniais tinklais projektas, ar kelsite šį uždavinį kaip tikslą naujajam vadovui?
