Vilnietis Marius Kuprevičius mano, kad nužudytam Vaidui Miliniui mesti įtarimai dėl Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimo yra laužti iš piršto, o šmeižikų ir žudikų reikia ieškoti tarp aktyviausių kovotojų su pedofilais.
M. Kuprevičiaus vardas Lietuvoje daugeliui siejasi su aktyvaus, tačiau dabar iš viešumos pasitraukusio D. Kedžio dukrelės gynėjo įvaizdžiu. Būtent jis pernai gegužę su grupe aktyvistų nusprendė iš sostinės skubiai vykti į šalia Kauno esančią Garliavą, kur prie Kedžių ir Venckų namų siekė apsaugoti ir neleisti biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei perduoti paslaptingai mirusio D. Kedžio mergaitės.
Jo paskelbta kova kvietė įvairius žmones okupuoti Klonio gatvę ir neleisti atiduoti motinai mažametės mergaitės, kaip įtariama, išniekintos pedofilų.
Mergaitė apsaugota – ji iki šiol gyvena globėjų namuose, o M. Kuprevičius tyliai pasitraukė į šešėlį.
Tylioji uola ėmė ir prabilo
Neseniai duodamas išskirtinį interviu „Balsas.lt savaitei“ M. Kuprevičius atvirai prakalbo, kad visuomenę įaudrinusi istorija yra persunkta veidmainystės, melo, išdavysčių, intrigų ir net juodosios magijos.
Vyriškis ėmė raginti kartu gintis nuo kovotoju su pedofilija tituluojamo herojaus D. Kedžio artimųjų – Venckų ir Skučų šeimų grėsmės.
M. Kuprevičius: šiandien svarbiausia rasti tą, kuris užsakė V. Milinio žmogžudystę (nuotr. Balsas.lt)
„Šioje garsiojoje dramoje D. Kedžio tėvų nuoširdumas supainiotas su kitų asmenų klasta, žiaurumu ir kitomis didžiausiomis pasaulio nuodėmėmis. Žmonės, kurie fanatiškai žiūri į dėl mergaitės skirtingose barikadų pusėse kovojančias Neringą Venckienę arba L. Stankūnaitę, nieko nemato.
Bet jei į šią kovą žvelgi šaltai – pastebi akivaizdžias melo upes, į kurias įpinta šiek tiek tiesos, – kalbėjo M. Kuprevičius. – Galiu pasakyti, kad šiandien neliko nė vieno, kurie tada sėdėjo prie Kedžių, Venckų namų ir kantriai klausėsi jų nurodymų. Kaip krikščionis sakau, kad šeimos inicijuotame judėjime yra sutelktos pagrindinės nuodėmės: pavydas, puikybė, pagieža.“
Žada naujų faktų
Vilnietis kaip liudytojas minimas ir V. Milinio, buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnio, paslaptingoje žmogžudystės byloje.
„Kai prasidėjo V. Milinio šmeižto istorija, iš karto supratau, kad išaiškinus tikruosius melo skleidėjus, tai bus raktas į visas kitas visuomenę sujaudinusias pedofilijos skandalo metu netikėtai subliūškusias bylas. Manau, kad Vaido mirtis – didžiausia klaida jau penkių žmonių gyvybių pareikalavusioje Kauno dramoje“, – sakė M. Kuprevičius.
24-erių V. Milinis, kuris tarp aršiausių kovotojų su pedofilija gretose esą buvo laikomas trečiuoju pedofilu Aidu, pradingo 2010 metų gruodžio 3 dieną.
Po aštuonių dienų jo kūnas rastas apsnigtame automobilyje pakaunės miške, netoli tėvų namų. Nuo to laiko iki šiol jo žūtis buvo vienas svarbiausių kaltinimų fanatiškai mąstantiems D. Kedžio pasekėjams.
Netrukus pasigirdo kalbų, kad kai kurie Klonio gatvėje dienas ir naktis leidę asmenys pradėjo duoti parodymus.
M. Kuprevičius neatskleidė V. Milinio žmogžudystės detalių, tačiau sakė negalįs patikėti, kad nusikaltimo vykdytojai galėjo jausti tiek pykčio ir taip gyvuliškai elgtis su niekuo dėtu žmogumi. „Šiandien svarbiausia rasti tą, kuris suorganizavo, užsakė žmogžudystę. Manau, iki metų pabaigos bus įvardyti tikrieji šio nusikaltimo vykdytojai“, – tvirtino vyriškis.
M. Kuprevičius neslepia palaikąs ryšius su nužudytojo V. Milinio artimaisiais. „Taip, su jais bendrauju. Neseniai Kaune su jais susitikau. Daviau parodymus V. Milinio žmogžudystės ir šmeižto bylose. Pasakiau viską, ką iki šiol žinau. Deja, žiniasklaidai apie tai dar ne laikas pasakoti.
Kadangi teisėsauga atlieka kruopštų V. Milinio mirties aplinkybių tyrimą, lankydamasis Kaune turėjau atsakyti į papildomus tyrėjų klausimus. Po apklausos Vaido mama man padovanojo jo sesutės kompaktinę plokštelę, kurioje skamba gražios nužudyto vaikino sesers dainos.
Po V. Milinio mirties ir šmeižto istorijos išaiškinimo pradės rutuliotis ir kitos jau žlugusiomis vadinamos bylos. Sakyčiau, kad sparčiai žengiama didžiąją visuomenės dalį apakinusios dramos finišo tiesiosios link“, – didžiuodamasis tvirtino buvęs aršiausias D. Kedžio mergaitės gynėjas M. Kuprevičius.
Bet ar bus atskleistos visos šios Garliavoje, Klonio gatvėje, prasidėjusios istorijos paslaptys?
Išvadino „cirkininku"
- Ar galėtumėte įvardyti žmones, kurie paskatino V. Milinio žmogžudystę? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo M. Kuprevičiaus.
– Daug žinau apie šią žmonių nuotaikas įaudrinusią istoriją, bet dar ne laikas atskleisti visas kortas. Šiandien aiškėja, kad kažkam liepta persekioti V. Milinį, bet žudė visai kiti asmenys.
Manau, kad V. Milinį nužudė tas pats klanas, kuris pašalino ir Drąsių, ir Andrių Ūsą (staiga mirusį verslininką, kuris buvo įtariamas D. Kedžio dukters seksualiniu išnaudojimu – red. past.).
Svarbiausia – nustatyti tikruosius šio nešvaraus žaidimo užsakovus.
D. Kedžio garbintojai mano, kad 2009 metais vykusių žmogžudysčių pėdsakai gali atvesti į slaptąsias tarnybas arba organizuotų gaujų gretas (nuotr. Balsas.lt)
Kauno pedofilijos byla – pasakojimas apie vieną kauniečių šeimą, kuri pateko į baisią istoriją. Po to vienas po kito sekė tam tikri įvykiai, kurie pasiglemžė net penkias gyvybes. Vienas melas keitė kitą ir pamažu išsirutuliojo tokia baisi, didžiulio atgarsio sulaukusi drama.
– Šiandien jūsų atsiradimas Kauno pedofilijos istorijoje daugeliui atrodo netikėtas. Kaip kilo mintis įsilieti į D. Kedžio šalininkų gretas?
– Dar Drąsiui gyvam esant rašiau laiškus, siūliausi padėti kovojant su pedofilais. Bet niekada nesiūliau jam imtis ginklo ir stoti skersai kelio tiems niekdariams (šypsosi).
Esu tikras, kad 2009 metų spalio 5 dieną Drąsius nežudė teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės (buvusios D. Kedžio sugyventinės L. Stankūnaitės sesers, – red. past.). O jei ir žudė, ko gero, tai darė artimųjų paveiktas psichologiškai, galbūt prigirdytas psichotropinių vaistų.
Jei savarankiškai Drąsius būtų ryžęsis žudyti, tai pirmiausia jis būtų nusitaikęs į A. Ūsą, o ne į J. Furmanavičių. Be to, Drąsius kovojo dėl galimybės pasilikti dukrelę, byla dėl seksualinio išnaudojimo jau keliavo į teismą. Tad man toks planas prasilenkia su sveika logika ir nė trupučio neprimena D. Kedžio braižo. Taip, jis buvo gražus, stiprus kovotojas. Bet jis nebuvo proto bokštas.
Matėme, kad mergaitė bus atiduota motinai L. Stankūnaitei, tad į Klonio gatvę su keliais bendražygiais atvykau likus dviem dienoms iki Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Broniaus Varsacko paskelbtos nutarties. Atvykę nusprendėme, kad reikia rinkti žmones, nes toks sprendimas mergaitei nėra palankus.
Ruošėmės statyti palapines ir taip sužlugdyti antstolio atvykimą.
Tačiau atvykus prie Kedžių namų, D. Kedžio teta kirpėja Audronė Skučienė ir D. Kedžio pusbrolis Tadas Skučas mus išvadino „cirkininkais“.
Pamačiau, kad esu nereikalingas. Tad nutariau grįžti į namus. Tą dieną, kai Kėdainių teismas priėmė nutartį, kad mergaitė turi būti grąžinta jos teisėtai motinai, sulaukiau vienos žurnalistės skambučio, jog teismas nusprendė skubiai vykdyti šią nutartį. Tą pačią akimirką viską mečiau ir patraukiau į Garliavą.
Žudynių dalyviai su antpečiais
– Ar vien tik D. Kedžio mergaitės išsaugojimas buvo tikrasis jūsų atvykimo į Garliavą tikslas?
– Turėjau du tikslus: išsaugoti D. Kedžio mergaitę ir išsiaiškinti, kas iš tiesų spalio 5-osios rytą iš namų išviliojo Drąsių. Įdomu, kad tądien advokato Aido Venckaus (D. Kedžio sesers N. Venckienės, Kauno apygardos teismo teisėjos vyras – red. past.) namuose nebuvo. Sakoma, kad jis nagrinėjo bylą Klaipėdoje.
Galbūt šioje dramoje yra įsipainioję ir žmonės su antpečiais, su kontrabanda susiję asmenys, Kauno „bachūrų“ grupuotės ar net specialieji daliniai, kurie vykdo tokias slaptas operacijas, užsakytas žmogžudystes.
– Vienu metu aplinkiniams pasirodėte esąs neprognozuojamo būdo, nes trukdėte savo darbą dirbusiam antstoliui ir apšaukėte jį velniu.
– Antstolis nevilkėjo specialių drabužių. Jam sakėme, kad neleisime prieiti prie mergaitės, bet jis į kiemą bandė įsmukti peršokdamas tvorą, o tai labiausiai suerzino. Gal dėl to nesusitvardęs jį taip apšaukiau.
Po to buvau Audronės ir Tado Skučų pasivestas į šoną. Jie šaukė: „Ką jūs darote?“ Atrodė, kad jiems buvo pakirstos rankos ir kojos. Jie ėmė šaukti, kad reikia vesti žmones iš gatvės. Būtent tada supratau, kad jie imituoja šią kovą. Pasakiau, kad iš gatvės pasitrauksiu tada, jei Drąsiaus mama pasakys, kad turiu palikti jų namus.
Po to jie vėl mane pasikvietė pasikalbėti. Tada atėjo A. Venckus. Sakyčiau, jis yra šios istorijos pilkasis kardinolas. Bet prieš juos atsivedžiau Drąsiaus mamą. Aidas aiškino absurdiškus dalykus, kad bus pateikta psichologų išvada, jog neva šalia namų susirinkusi minia kenkia mergaitei. Jam pasakau, kad niekur nesitrauksime ir neleisime vykdyti teismo sprendimo. Tai išgirdęs Aidas atrodė labai persigandęs.
Netrukus į mūsų diskusiją įsiterpė Drąsiaus mama Laimutė Kedienė ir Aidui pareiškė: „Viskas, ką tu darei, gavosi šūdas, o Mariui, kad ir ką darytų, viskas išėjo puikiai.“
Po šių jos ištartų žodžių Aidas pasitraukė. Aš jo daugiau nebemačiau.
Nustatė neįtikėtiną grandinę?
– Kokia tikroji šios kovos priežastis?
– Akivaizdu, kad jų planas buvo toks: atiduoti mergaitę motinai ir visuomenės akyse tapti aukomis. Nepasiekus tokio tikslo, A. Skučienė ėmė regzti intrigas. Pradėjo kurti nesutarimus tarp aktyviausių grupės narių. Žėrė kaltinimus.
M. Kuprevičiaus žodžiais, pilkuoja D. Kedžio dramos kardinolu vadinamas advokatas A. Venckus (nuotr. Balsas.lt)
Pavyzdžiui, A. Skučienė mus sukiršino su Vitalijumi Keršiu (buvusiu D. Kedžio šeimos garbintoju apsaugos darbuotoju, kuris pirmasis viešai prakalbo, kad N. Venckienė esą davė nurodymą sekti V. Milinį – red. past.). Mano giliu įsitikinimu, A. Venckus ir L. Stankūnaitė žaidžia į vienus vartus.
– Tai kvepia nauja sensacija. Paaiškinkite plačiau.
– Dabar manau, kad besislapstantį Drąsių iš tiesų slėpė jo šeimos nariai. Bet yra svarbus momentas: kažkada kažkas jį atrado ir po to jis netikėtai dingo iš giminaičių akiračio. Paskui jį rado nužudytą ar perdozavusį vaistų. Juk jis surastas Kauno marių pakrantėje likus mėnesiui iki teisėjo B. Varsacko nutarties paskelbimo. Su jo mirtimi baigėsi ir mergaitės globėjo pagal įstatymus statusas.
Nuo tos akimirkos ore kybo klausimas: kam dabar priklausys D. Kedžio mergaitė? Po to baigėsi ir advokato įgaliojimai dėl mergaitės, kurią teismuose globojo A. Venckus. Tam tikrų minčių kelia tai, kad būtent B. Varsacko nutarties skelbimo dieną A. Venckus netikėtai pasitraukė ir paliko posėdžių salę. Jis neva tvirtino nežinąs dėl tolesnių savo veiksmų, turįs perskaityti Civilinį kodeksą. Posėdis negalėjo vykti be jo, kaip mergaitės įgalioto atstovo.
TIK FAKTAI
Po V. Milinio mirties kai kurie interneto komentatoriai ėmė skleisti gandus, kad teisėjo įsūnis Vaidas neva važinėjęs raudonu automobiliu, gyvenęs netoli A. Ūso, buvęs pažįstamas su J. Furmanavičiumi. Kažkas sakė, kad jis turėjęs ir pistoletą.
Komentatoriai ėmė aiškinti savo versijas, kad jaunuolis, girdi, nusižudęs, nes ėmė aiškėti „tiesa apie pedofilus“. Kiti tvirtino, jog aukų būsią ir daugiau, nes jau esąs sudarytas pedofilų sąrašas.
V. Milinio artimieji teigė, kad tuo metu, kai D. Kedžio mergaitė buvo tvirkinama, Vaidas tebuvo dvyliktokas, o ne verslininkas, kaip tvirtino pedofilų ieškotojai.
Paskutiniais gyvenimo metais V. Milinis su sužadėtine gyveno močiutės bute – tame pačiame rajone, kur gyveno ir A. Ūsas. Tiesa, V. Milinio butas buvo visai kitoje to rajono pusėje.
Pistoletą V. Milinis turėjo, nes priklausė Lietuvos sporto šaudymo sąjungai ir ilgai su broliu lankė pneumatinio šaudymo treniruotes, o vėliau išlaikė egzaminą ir perėjo į kulkinį šaudymą.
Ilgametis Kauno advokatas A. Venckus vieną kaltinamųjų atstovauja ir Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu tebenagrinėjamoje rezonansinėje Daktarų gaujos nusikaltimų byloje.
A.Venckaus klientas – Kazys Petronis, kurio pakaunėje esančioje sodyboje buvo slepiami Daktarų gaujos ginklai.
Bylos duomenimis, K. Petronis buvo įdarbintas Lietuvos futbolo federacijoje, kurios generalinis sekretorius Julius Kvedaras dar praėjusiame amžiuje buvo glaudžiai sietas su vilijampoliečių banditais.