Jeigu būtų nutarta, jog septynių dienų nedarbingumo laikotarpį apmokėtų darbdaviai, tai jiems gali sumažėti "Sodros" mokesčiai, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Pasak D. Jankausko, įgyvendinant "Sodros" reformos pirmąjį etapą iki 2012 metų numatyti septyni žingsniai: gerinant įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų santykį ir atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo sulaukus pensinio amžiaus trukmę, palaipsniui didinti pensinį amžių iki 65 metų po pusę metų per metus, jį suvienodinant vyrams ir moterims; atsisakant privileginių pensijų, nebeplėsti jų gavėjų rato, panaikinti teisę šias pensijas gauti toms asmenų kategorijoms, kurioms jos dar nepradėtos mokėti, neskirti naujų I ir II laipsnio pensijų.
"Sodros" reformos koncepcijoje nuo 2012 metų numatoma motinystės-tėvystės išmokų pasirinkimo galimybė: moterims, nusprendusioms vienerius metus išeiti atostogų, mokėti 100 proc. atlyginimo, arba jeigu motinystės atostogų būtų einama dvejiems metams - 60 proc. mokėti pirmaisiais metais, o antraisiais- 40 proc., neviršijant nustatytų "lubų". Motinystės išmokoms siūloma ir alternatyva - šių išmokų bazę susieti su 12 mėnesių laikotarpiu iki nėštumo. Siūloma nagrinėti galimybę, kad darbuotojui susirgus kompensaciją už pirmąsias septynias ligos dienas mokėtų darbdavys, o nuo aštuntosios ši prievolė atitektų "Sodrai". Šiuo metu darbuotojui susirgus darbdavys turi mokėti už dvi pirmąsias ligos dienas, o vėliau dalį atlyginimo kompensuoja "Sodra". Ji nuo trečiosios dienos moka 40 proc. žmogaus atlyginimo, o nuo aštuntosios - 80 procentų.
"Sodros" reformos koncepcijoje numatyta draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe perduoti privačioms draudimo bendrovėms, socialinio draudimo įmokų surinkimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siūloma asmenims, kurie turi specialiuosius poreikius, ne mokėti kompensaciją, o suteikti paslaugą. Be to, iki 2012 metų individualiosioms įmonės, kurios pagal dabartinę tvarką turi mokėti socialinio draudimo įmoką, nepriklausomai, ar veikla pelninga, ar ne, draudimą būtų leidžiama mokėti savanoriškai.
Komentuodamas šias išvardintas reformos gaires D. Jankauskas sakė, kad kol kas tai tik diskusijų objektas, iš kurių nemažai diskusijų sukėlė ligos pašalpos mokėjimo siūlymas.
"Jeigu bus pritarta ir pasirinktas toks kelias, kad vietoj dviejų dienų, kaip yra dabar, už septynias dienas mokės darbdaviai, tai, be abejo, tada reikės peržiūrėti ir įmokų dalį ("Sodros"- ELTA). Davus darbdaviams didesnę ligos pašalpų mokėjimo naštą, ją tektų sumažinti mokant draudimo įmokas", - po Vyriausybės posėdžio trečiadienį teigė D. Jankauskas ir pridūrė negalįs pasakyti, koks tokiu atveju liks kompensuojamo atlyginimo dydis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė tikįs, kad Seimo pavasario sesijoje jau pavyks apsispręsti dėl išvardintų "Sodros" reformos pirmojo etapo žingsnių. Kol kas nėra paskaičiuota, kokį finansinį efektą duotų šie pakeitimai.
Siūlymui septynių dienų nedarbingumo laikotarpį apmokėti darbdaviui nepritaria ūkio ministras Dainius Kreivys. Jis teigia čia įžvelgiąs paslėptą mokestį verslui.
"Jeigu jau bus apsispręsta didinti mokestį arba kad darbdavys, arba verslas turės kompensuoti, manome, kad atitinkamai turėtų mažėti kiti mokesčiai. (...) Ūkio ministerijos manymu, tai yra naujas paslėptas mokestis verslui" - teigė D. Kreivys.
Jis pabrėžė, kad Ministrų kabinete sutarta, jog problemos nebus sprendžiamos verslo sąskaita, Vyriausybė verslui neuždės naujų mokesčių.
Tuo tarpu Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas siūlymą septynių dienų nedarbingumo laikotarpio naštą perkelti ant darbdavio pečių, sakė, kad tai dar tik diskusijų objektas.
"Čia yra priemonė. Pati problema yra ta, kad "Sodros" išlaidos įvairiausiose išlaidų lentynėlėse neatitinka pajamų. Čia turime ieškoti šių problemų sprendimo. Diskusija dėl struktūrinės reformos prasideda. (...) Mes matome tą problemą - ligos išmokų nepadengia įmokos ir kai kuriais atvejais galima įtarti nemažai piktnaudžiavimo", - komentavo Ministras Pirmininkas.
