Kovo 4 d. buvusi Europos Komisijos vyriausioji finansininkė argentinietė Marta Andreasen padavė Lietuvą ir dar 26 Europos Sąjungos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą, siekdama įrodyti, kad buvo atleista iš darbo už tai, jog atsisakė pasirašinėti nepatikimus finansinius dokumentus, reikalavo atlikti vidinį auditą ir teigė, kad nepriklausomas auditas nepatvirtins Komisijos finansinių ataskaitų.
Nuo M. Andreasen atleidimo per visą kadenciją Europos audito rūmai (EAR) pilnai nepatvirtino nė vienos Europos Komisijos finansinės ataskaitos, už kurių rengimą buvo atsakinga tuometinė finansų ir biudžeto komisarė, dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Buhalterė – kibirkštis parako statinėje?
M. Andreasen į vyriausiosios finansininkės pareigas buvo paskirta 2002–ųjų sausį, laimėjusi viešąjį konkursą. Per visą ES istoriją M. Andreasen buvo pirma vyriausioji finansininkė, turinti buhalterės diplomą. Iki jos šias pareigas paprastai ėjo architektai arba teisininkai. Jau vasarį ji pateikė skundą, numatydama, kad EAR nepripažins neskaidrių Komisijos finansinių dokumentų pilnai teisėtomis ir patikimomis. Negana to, moteris pasiūlė, kad Europos Komisija būtų tikrinama nepriklausomo auditoriaus, ko niekada nebuvo padaryta per visą šios Komisijos darbo istoriją.
Vadovybės reakcija į šiuos skundus buvo keista – finansininkė buvo nedelsiant nušalinta nuo einamų pareigų ir pervestą į žemesnį postą, nesusijusį su buhalterija, o po to pasiųsta į laikiną nušalinimą, kur turėjo laukti galutinio sprendimo dėl atleidimo. 2004–aisiais ES komisarai priėmė sprendimą galutinai ją atleisti iš darbo. Šį sprendimą parėmė ir naujai paskirta finansų ir biudžeto komisarė D. Grybauskaitė.
Pradedant eiti pareigas, D. Grybauskaitė gavo visus buvusios vyr. buhalterės skundus, o taip pat išorinio audito išvadas apie tai, kad milijardai eurų iš ES biudžeto leidžiami neskaidriai, o finansiniai dokumentai yra nepatikimi. Lietuvos komisarė taip pat gavo detalią informaciją apie tai, kodėl M. Andreasen atsisakė pasirašinėti bet kokius finansinius dokumentus. Tačiau lietuvė nutarė, kad M. Andreasen turi būti atleista už tai, kad bandė perduoti informaciją apie EK sąskaitų nepatikimumą išoriniam auditui.
Nušalinus ją nuo pareigų, naują viešąjį konkursą laimėjo olandas Markas Ostensas. Susipažinęs su Europos Komisijos buhalterine situacija ir nenorėdamas pasirašinėti neskaidrių dokumentų, jis po trijų mėnesių pats atsistatydino.
Tuomet Europos Komisija priėmė sprendimą daugiau neberengti viešųjų konkursų vyriausiojo finansininko pareigoms užimti – nuo tol į šias pareigas skiriami asmeninį pasitikėjimą turintys asmenys.
Milijardiniai netikslumai D. Grybauskaitės nejaudino
Visos atleistos M. Andreasen pranašystės išsipildė – išorinis auditas nepripažino nė vienos EK metinės finansinės ataskaitos pilnai patikima ir teisėta. Už šių dokumentų rengimą buvo atsakinga finansų ir biudžeto komisarė D. Grybauskaitė. Ankstesnėse išvadose auditoriai teigė, kad neįmanoma nustatyti, kaip kasmet išleidžiama apie 5 proc. ES biudžeto.
EAR ataskaitose (1 pridėtas priedas) pateikti pažeidimai liudija, kad skirstant ES lėšas buvo galima mėtytis milijardais. Bet tai nesukūrė jokių problemų nei Komisijai, nei komisarei, kuri griežtai užsibrėžė nerengti nepriklausomo audito. Ir toliau nekreipė dėmesio į EAR pastabas (ši instancija atlieka tik išorinį auditą, todėl ji negali matyti, kaip iš tiesų skirstomos lėšos EK viduje).
Instancija, kuri gali priversti atsistatydinti komisarą – Europos Parlamentas. Bet jame posėdžiauja ne finansininkai ir auditoriai, kaip EAR, o politikai.
Kodėl apie tai prabilta dabar?
Europoje M. Andreasen pavardė žinoma jau nuo 2002 metų, kai BBC surengė apie ją keletą laidų. 2005 metais moteris iškėlė bylą dėl atleidimo iš darbo Europos Teisingumo Teisme. Bylą buvusi finansininkė 2010 metų rugsėjo mėnesį pralaimėjo. Liuksemburgo teisėjai laikėsi nuomonės, kad savo veiksmais vyriausioji finansininkė pakenkė ES reputacijai, todėl finansų ir biudžeto komisarės D. Grybauskaitės bei jos kolegų sprendimas dėl atleidimo buvo pagrįstas.
Teisėjų neįtikino šios moters apdovanojimai: 2003 metais ji gavo Accountancy Age (Buhalterijos amžius) apdovanojimą „Metų asmenybė“, o 2004 metais Cliff Robertson Corporate Sentinel apdovanojimą „Renkuosi tiesą, o ne save“.
Įdomu, kaip kitaip galėtų nuspręsti teismas, kurį finansuoja ta pati Europos Komisija, kuri ir yra paduota į teismą? Todėl byla bus tęsiama Strasbūre, kur gintis turės nebe Europos Komisija, o Lietuva ir kitos 26 ES Vyriausybės.
Bylos tikslas – įrodyti, kad Lietuva ir kitos 26 ES valstybės narės yra kaltos dėl M. Andreasen atleidimo iš pareigų pažeidžiant fundamentalias žmogaus teises: finansininkės teisę pateikti skundą prieš darbdavį, įtariant, kad darbdavys pažeidinėja įstatymus, teisę pateikti skundą prieš atleidimą iš darbo, nepagrįstai ilgą atleidimo procedūrą.
Kaip žinia, vyriausioji finanininkė, kuri taip pat eina Biudžeto vykdymo direktorės pareigas, yra pavaldi finansų ir biudžeto komisarei, o 2004–2009 šiame poste buvo D. Grybauskaitė.
Ką slepia storos Europos Komisijos sienos?
Ši vienos finanininkės atleidimo istorija, galbūt, niekada nebūtų sulaukusi visuomenės dėmesio, jeigu moteris nebūtų atvirai ir drąsiai pasakiusi, kad EK skirsto lėšas neskaidriai, kad EK finansiniai dokumentai nepatikimi ir galimai slepia korupciją, o patys komisarai tai slepia ir nedaro nieko, kad situacija pasikeistų.
Būtų naivu tikėtis, kad EK užmerktų akis ir nematytų, kaip pro ją kažkur nuplaukia milijardai. Šiam neskaidrumui egzistuoti turi būti tam tikrų komisarų pritarimas arba įsakymas. Iš viso M. Andreasen byloje – per tris tūkstančius lapų, kuriuose sukrauta gausi informacija, kur išplaukia be žinios visų ES piliečių pinigai.
Laukite tęsinio.
EK finansininkė: D. Grybauskaitė negynė Lietuvos mokesčių mokėtojų interesų
