Eurokomisarė D.Grybauskaitė neabejoja, kad naujai Lietuvos Vyriausybei reikės labai daug politinės valios bandant bent sušvelninti ekonomikos lėtėjimo pasekmes.
Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė juokingais ir neleistinais vadina samprotavimus, kad Lietuva 2010 metais galėtų tapti euro zonos nare. Pasak jos, euras pirmiausia yra atsakingos valstybės ekonominė politika.
Į vis didesnę ekonominę krizę klimpstanti Lietuva neatsisako ambicingų planų. Vos prieš kelis mėnesius premjeras Gediminas Kirkilas po vizito Briuselyje tikino, kad mūsų šalis nepraranda galimybės įsivesti eurą 2010-2011 metais.
„Galėčiau labai atvirai atsakyti: tai jau juokingai skambanti data. Kol Vyriausybė nesiims priemonių prieš infliaciją, spekuliacijos euro įvedimo datomis yra net neleistinos“, - duodama interviu „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Lietuvoje viešėjusi eurokomisarė D.Grybauskaitė, atsakinga už Europos Sąjungos (ES) finansinį programavimą ir biudžetą.
Komisarę, išdrįsusią ekonominę situaciją Lietuvoje pavadinti „puota maro metu“, premjeras G.Kirkilas pažadėjo apskųsti Europos Komisijos (EK) vadovybei. Tiesa, vakar savo grasinimus jis jau vertė juokais. Tačiau Europoje neįprastas išsišokimas gali atsisukti kita puse. Dar rudenį Lietuvoje žada apsilankyti už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas eurokomisaras Joaqinas Almunia - jis norėtų įvertinti, kaip kadenciją baigiančiai Vyriausybei seksis formuoti kitų metų šalies biudžetą.
Tolimos perspektyvos
- Ponia D.Grybauskaite, Lietuvai tapus ES nare kalbėta, kad šalis senbuves pasivysime po 10-15 metų. Ar, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, dar galima apie tai šnekėti?
- Spekuliuoti skaičiais, ypač 10-15 metų laikotarpiu, neperspektyvu. Padėtis labai priklausys nuo to, kaip Lietuva ir visas Baltijos regionas išgyvens numatomą ekonomikos lėtėjimą, ypač kainų šuolį, ar gebės atsispirti išoriniam spaudimui, tai yra atsilaikyti prieš krizes, matomas tarptautinėje ekonomikoje. Svarbu, ar šalys, taip pat ir Lietuva, nepateks į stagfliacijos situaciją, kai vienu metu išgyvenama ir didelė infliacija, ir labai mažas ekonomikos augimas. Padėtis priklausys nuo politikų, nuo naujo Seimo, naujos Vyriausybės, galų gale - nuo piliečių supratimo, kas vyksta ir kokios šalies jie nori.
Atkreipė dėmesį
- Ar, kaip EK atstovė, matote Lietuvos pastangas spręsti klausimus taip, kad valstybė kuo greičiau išbristų iš krizės?
- Nenorėčiau dėstyti jokių asmeninių pastabų. Remsiuosi tik EK nuomone apie kovo mėnesį įvertintą Lietuvos konvergencijos programą, numatančią šalies ekonominę, fiskalinę politiką bei rengiamas priemones prieš infliaciją ir planuojamas reformas. Pirmą kartą per kelerius metus Lietuvos konvergencijos programa gavo, ko gero, blogiausią įvertinimą. Pažymėta, kad priemonės prieš infliaciją nepakankamos ir neduodančios rezultatų. Lietuvai buvo nurodyti ir konkretūs žingsniai, kuriuos derėtų žengti. Receptų siūlyta gana daug. Tiesiog reikėtų daug ką girdėti.
Iš tiesų Lietuvoje kaip labai neblogas instrumentas, ypač kritinėje situacijoje, įvertintas pernai priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas. Juo galima naudotis, jis lyg ir turėtų galioti formuojant 2009 metų biudžetą. Bet jau yra tam tikrų signalų, kad šis įstatymas gali būti persvarstytas.
Be abejo, EK tai stebės. Mano kolega komisaras J.Almunia paminėjo, kad rudenį atvažiuos į Lietuvą pasižiūrėti, kaip sekasi formuoti naująjį biudžetą.
- Kas laukia Lietuvos, jei ir toliau negirdėsime išsakomų rekomendacijų?
- Manyčiau, daugelis politikų supranta situaciją, tačiau neturi galimybių ar politinės drąsos ryžtingiau kalbėti. Lietuvos laukia rinkimai, o tai dažnai iškreipia ir nulemia politinę elgseną.
Vis dėlto sprendimai daug priklauso nuo konjunktūros, nuo to, kas sudaro valdančiąją daugumą, galų gale - nuo kompetencijos ir politinės valios, drąsos imtis rimtų radikalių sprendimų, kurie artimiausiu metu tikrai bus nepopuliarūs ir sulauks neigiamos reakcijos. Naujai Vyriausybei reikės labai daug politinės valios ir pastangų, kad sustabdytų tą traukinį, bent jau pamėgintų sušvelninti ekonomikos lėtėjimo pasekmes.
Tolstantis euras
- Lietuvos politikai dar neatsižada vilčių netrukus, 2010-2011 metais, įsivesti eurą. Ar tokia galimybė egzistuoja?
- Galėčiau labai atvirai atsakyti: tai jau juokingai skambanti data. Kol Vyriausybė nesiims priemonių prieš infliaciją, spekuliacijos euro įvedimo datomis yra net neleistinos.
- Ar Europos senbuvės labai suinteresuotos plėsti euro zoną?
- Iš esmės - taip, nes bendra valiuta reiškia bendrosios rinkos integraciją. Be abejo, tai naudingiau visai ES. Jau dabar galite palyginti infliaciją: euro zonos valstybėse ji daug mažesnė nei bendra atskirose šalyse, neįsivedusiose euro.
Be to, euras yra ne tik valiuta. Jį įsivesti - tai ne vien pakeisti piniginį vienetą. Man pirmiausia tai yra atsakingos valstybės ekonominė politika.
Pasigenda argumentų
- Ar didėjančios ekonominės krizės Lietuvoje dar labiau nepadidins energetinė krizė uždarius Ignalinos atominę elektrinę?
- Apie krizę, lydėsiančią IAE uždarymą, girdėti labai daug politinių spekuliacijų, nors rimtų duomenų niekas neturi. EK jų taip pat neturi. Bendra energetinė situacija visoje Europoje yra sudėtinga, ir ji tikrai nebus išspręsta per artimiausius metus.
Lietuvai pirmiausia reikia labai rimtai skaičiuoti, kuo mažiau politikuoti, bet realiai investuoti į savo energetinį saugumą. Tam skirti didžiuliai europiniai pinigai: 2007-2013 metų laikotarpiui - 3 mlrd. litų. Ne tik IAE uždarymui pasirengti, bet ir energetikos ūkiui pertvarkyti. Tas lėšas galima investuoti ir į energetinius tiltus, pasiruošti visiems sunkumams, kurie jau ateina - ne vien dėl IAE uždarymo. Pirmiausia turime būti objektyvūs, sąžiningi sau ir kitiems - tik tada EK patikės ir realiai su mumis kalbės.
- Ar Lietuva bando palaikyti tą pokalbį - minėjote, kad derybų su EK mūsų šalis dar nepradėjo?
- Gana intensyvios techninės konsultacijos dėl IAE uždarymo atidėjimo šiuo metu direktorato lygiu vyksta - tiek Užsienio reikalų, tiek Ūkio ministerijų pareigūnai teikia informaciją, konsultuojasi.
Tačiau norėčiau labai aiškiai pasakyti: pats IAE uždarymo procesas vis dėlto yra politinis sprendimas, ir derybos, jeigu tokios iš viso įmanomos, turi vykti politiniu lygmeniu. Tam, kad EK turėtų mandatą derėtis, ji turi gauti Europos Tarybos - visų šalių narių - įgaliojimą. Jo nėra, taigi ir derybų tarp Lietuvos ir EK nėra.
Teisė į nuomonę
- Atrodo, bėdų turi ne tik Lietuva. Neseniai Airijoje per referendumą dėl Lisabonos sutarties šios šalies piliečių ištartas „ne“ jau paskatino kalbas apie Airijos izoliaciją ES?
- EK labai ilgai - ir prieš Airijos referendumą, ir po jo - svarstėme šį klausimą. Manome, kad krize jo rezultatų nederėtų vadinti. Airijos jokiu būdu nereikėtų padaryti atsakingos už situaciją, nes panašus požiūris iš esmės išsakytas jau trečią kartą - po Prancūzijos ir Olandijos referendumų dėl Europos Konstitucijos.
Ir vadinamieji eurobiurokratai, ir Europos politinis elitas, ir visa Europa turi įvertinti rezultatus labai objektyviai: akivaizdu, kad kažkas yra ne taip. Atotrūkis tarp europinio politinio elito ir Europos žmonių egzistuoja, todėl suprasti ir įvertinti, ką reiškia airių „ne“ - labai svarbu. Nuspręsta neskubėti, leisti tiek airiams, tiek šalių vadovams pamąstyti ir prie diskusijų grįžti tik rudenį.
Gąsdinti ar tikėtis, jog Airija bus izoliuota, nereikėtų. Jeigu taip įvyktų, daugelis ES piliečių ir šalių nusiviltų. Tiek aš, tiek kiti politikai turėtume neleisti, kad ES pajudėtų ta linkme.
- Ar airių balsavimas dėl Lisabonos sutarties nėra tam tikras signalas, kad ir kitos pertvarkos, sakysim, jūsų planuojama ES biudžeto reforma, gali vykti kur kas lėčiau nei tikimasi?
- Nenorėčiau to, bet jokiu būdu neeliminuočiau tokios galimybės. Iš tikrųjų Lisabonos sutartyje, kuriai pritarė šalių vyriausybės, yra tam tikrų politinių projekcijų, kuria linkme bus judama ir kokie ekonominio vystymosi - energetinio saugumo, gamtosaugos ar kiti - prioritetai bus pasirenkami. Nelaukdami sutarties įteisinimo, bet matydami politinę valią, remiamės tomis kryptimis spręsdami net kasmetinius biudžeto formavimo klausimus, mėgindami perorientuoti finansų srautus.
Permainų metas
- Rengiama biudžeto reforma dažnai vadinama komisarės D.Grybauskaitės iššūkiu ES. Iki šiol bendro biudžeto formavimas ir skirstymas labiau priminė antklodės tampymą, kai kiekvienas ją nori patraukti į save. Kokių permainų galima tikėtis?
- Iš tiesų antklodė ir yra tąsoma, nors ji - labai maža: bendras biudžetas sudaro vos procentą nuo europinio bendrojo vidaus produkto, o šalių narių vis daugėja. Toks tąsymas sukelia neigiamą efektą, tad biudžetas kitą kartą panaudojamas visiškai neracionaliai.
Labai norėtųsi, kad bendri pinigai būtų kaupiami strateginiams tikslams, naudingiems visai Europai arba bent jau didžiajai jos daliai, kad bendrija galėtų tapti konkurencinga ir nenusileistų naujiems pasauliniams regionams. Kritika, kurią išsakiau tik paskirta į EK, iš pradžių daug ką nustebino, bet paskui supratimas vis didėjo, EK pozicijai buvo pritarta ir 2005 metais šalys apsisprendė pagaliau kalbėti apie Europos reformą, pirmą kartą kaip apie bendrą reiškinį ir būtinybę. Žiūrėsime, ar tokia politinė komplikacija kaip Lisabonos sutarties pristabdymas turės įtakos šiam sumanymui, ar šalys rimtai išdrįs žengti radikalios reformos link, ar vėl bus tik kompromisiniai maži žingsneliai.
