Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
„Panorama“ tęsia pasakojimus apie kandidatus į Prezidentus. Antros kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė – populiariausia kandidatė gyventojų apklausose, per penkerius vadovavimo metus niekada niekam neužleidusi populiariausio politiko pozicijos.
Pilietinėje „Maisto banko“ akcijoje prieš pat rinkimus dalyvavusi D. Grybauskaitė siekia būti perrinkta antrai kadencijai su šūkiu „Tikiu Lietuva“. Nei penkeri metai prie valstybės vairo, nei ekonominė krizė su algų, pašalpų ir pensijų karpymu nė karto neišstūmė jos iš populiariausios šalies politikės pozicijos.
58-erių vilnietė skelbia augusi kuklioje lietuviškas tradicijas puoselėjančioje šeimoje. Baigusi Salomėjos Nėries mokyklą išvyko į Leningradą, kur dirbo kailių fabrike ir vakariniame Ždanovo universiteto kurse studijavo politinę ekonomiją. Savo interneto puslapyje ji rašo, kad niekada nebijojo sunkaus darbo, politikė sovietmečiu dėstė partinėje mokykloje. 1992-aisiais Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė pusmečio programą vadovams.
2001-aisiais tuometis premjeras Algirdas Brazauskas patikėjo jai finansų ministrės portfelį, o po trejų metų jo vyriausybė ją delegavo dirbti ES finansinio programavimo ir biudžeto komisare. Grįžusi iš Briuselio D. Grybauskaitė į 2009-ųjų Prezidento rinkimų kampaniją įsiliejo sudalyvavusi pilietinėje akcijoje „Darom“.
Šilumos kainų pakeisti nepavyko
Angliškai, rusiškai, lenkiškai ir prancūziškai galinti bendrauti politikė tuomet žadėjo kovoti su šilumininkų monopolijomis, piktinosi, kad lietuviai už energetiką moka daugiau nei Vakarų europiečiai. Tačiau per penkerius jos vadovavimo metus daugiabučių gyventojų gaunamos šildymo kainos iš esmės nesumažėjo.
„Kai kuriuose miestuose – tiek Vilniuje, tiek Kaune – matome
interesų susiliejimą ir net politikų palaikymą atskirų oligarchinių grupuočių šilumos ūkyje, taigi kova yra ne vieno žmogaus, o visos visuomenės, kad ji netoleruotų, nei korupcijos, nei tokios elgsenos su savimi, o svarbiausia reikia užbaigti tuos strateginius projektus, kuriuos pradėjom“, – sakė kandidatė.
D. Grybauskaitė tikina, kad pradėti darbai ateityje tikrai sumažins šilumos kainas. Daug vilčių ji deda į Pietų Korėjoje pastatytą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivą, atsiradusį ne be prezidentės ryžto ir užsispyrimo.
Paskirstė užsienio reikalų pareigas
Kadencijos pradžioje Dalia Grybauskaitė ryžtingai gręžėsi į Rytų kaimynes, mėgindama jas vesti europietiškų vertybių link – 2010-ųjų rudenį vyko į Minską susitikti su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka.
Ji ne kartą bendravo su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuris taip ir nepasirašė Ukrainos asociacijos sutarties su Europos sąjunga.
Tačiau, kai užaštrėjo Lietuvos ir Rusijos santykiai ,– prasidėjo pieno karas – D. Grybauskaitė paskelbė, kad ji dirba su Vakarais, o su Rytais turinti dirbti Vyriausybė.
„Turėjau tuos kontaktus ir anksčiau, ir deja jie baigėsi tuo, kad mums buvo išsakomi tik reikalavimai paklusti, o ne bendradarbiauti, kol bus tokie reikalavimai, tol rimto politinio bendradarbiavimo negali būti. O lygiavertis, vienas kitam pagarbus bendradarbiavimas – tokį tikrai pripažįstu ir tik su tokiomis šalimis Lietuva, manau, ateityje galės politiškai aktyviai bendrauti“, – pasisakė prezidentė.
Dalia Grybauskaitė didžiuojasi gerais santykiais su Vokietijos kanclere Angela Merkel, realių rezultatų atnešančia draugyste su JAV, kurios pirmosios atsiuntė daugiau naikintuvų į Šiaulius, kai Rusijos veiksmai tapo neprognozuojami.
Kritikos sulaukia dėl Lenkijos
Dėl santykiu su Lenkija D. Grybauskaitę kritikuoja ne retas politikas ir politologas.
„Ji suardė gana šiltą ir artimą bendradarbiavimą su artimiausiais kaimynais – pirmoje eilėje su Lenkija. Aš manyčiau, tai yra didžiulė klaida, nes Lenkija yra mums strategiškai be galo svarbi šalis ir teritorija ne tik kultūriškai, bet ir ekonomiškai, politiškai, karine prasme, dabar tai matome ypač akivaizdžiai“, – pastebi politologas Lauras Bielinis.
Tuo metu šalies vadovė atmeta tokius kaltinimus.
„Lenkijoje ar su Lenkijos vadovais buvau net 10 kartų, tai yra daugiausia po Briuselio. Ekonomika, bendradarbiavimas, politika – visuose lygmenyse [bendravimas] vyksta“, – anksčiau yra sakiusi D. Grybauskaitė.
Žurnalistams prezidentė yra pasakojusi, kad jos hobis – gėlininkystė ir šalia namų Turniškėse esantis nedidelis daržas su ridikėliais, salotomis ir prieskoniniais augalais. Tačiau tarp savo sodinukų politikė filmuotis atsisakė paaiškinusi, kad nenori apsimetinėti, jog dirbdama prezidente turi laisvalaikio.
