„Labai tikimės, kad Seimui jos padės apsispręsti ir priimti savo nutarimą, kuris bus galėtų būti pagrindas, lyg ir kelrodis naujai valdžiai. Nes tokie dalykai yra strateginiai, jie turi turėti tęstinumą, turi perimti ir prisiimti kaip nuosavybę visos politinės partijos ir jėgos, ir nauja Vyriausybė taip pat“, - interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, Lietuva atsilieka inovacijų srityje tarp Europos Sąjungos valstybių jau beveik dešimtmeti būdama trečia nuo galo, nors turi potencialo: bendradarbiauja su JAV kosmoso agentūra NASA, Siekia narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN, turi mokslininkus, kurie gali pretenduoti į Nobelio premiją.
„Mes turime potencialą, bet juo nesinaudojame. Su tradicine ekonomika toli nenuvažiuosi. Dabartiniame globaliame pasaulyje Lietuva gali ir turi turėti nišą per savo inovatyvumą, per inovatyvios šalies potencialą“, - tvirtino prezidentė.
D.Grybauskaitė pabrėžia, kad gaires rengė per 50 žmonių grupė: Vyriausybės, ministerijų, universitetų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovai, mokslininkai.
Šalies vadovė siūlo keisti mokslinių tyrimų sistemą, mokslo ir inovacijų politikos finansavimą, perorientuoti švietimą, koordinuoti mokslo ir inovacijų politiką. Tai turėtų padėti įgyvendinti valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ tikslus, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.
Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas sakė, kad priimti gaires tikimasi dar Seimo pavasario sesijoje.
