Europos Parlamento (EP) pozicija, kuria jis nesutinka su Europos Vadovų Tarybos siūlomu 2014-2020 m. ES biudžetu ir jį atmetė, yra standartinė, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau pabrėžia, kad koks bebūtų susitarimas, tai valstybių suderėtiems finansiniams paketams atsiliepti neturėtų.
Trečiadienį EP pareiškė nesutinkąs su Europos Vadovų Tarybos (EVT) siūlomu 2014-2020 m. ES biudžetu, tačiau esąs pasirengęs toliau dėl jo derėtis.
"Ši Parlamento pozicija yra, sakyčiau, standartinė - taip buvo ir praėjusį kartą. Visada EP turi savo nuomonę ir visada nori pakoreguoti vieną ar kitą eilutę, ar kažkokius principinius tarpinstitucinius santykius. Visada tarp derybų Europos Taryboje vyksta tarpinstitucinės derybos, t.y. pasirašomos tarpinstitucinis susitarimas", - ketvirtadienį Briuselyje, kur dalyvauja EVT posėdyje, Lietuvos žiniasklaidai sakė D. Grybauskaitė, vertindama tokį EP žingsnį.
Pasak jos, suderėti daugiamečiai biudžetai neturėtų būti koreguojami.
"Koks bebūtų šis susitarimas - tai valstybių finansiniai paketai, kurie buvo suderėti, yra neliečiami, t.y. ką Lietuva gavo, ką gavo mūsų kaimynai, tą gavo", - užtikrino Prezidentė.
D. Grybauskaitė teigė, kad šiuo metu vyksta derybos tarp institucijų arba, kaip ji pavadino, "valdžios raumenų demonstravimas".
"Galbūt sprendimų priėmimas bus šiek tiek koreguojamas, galbūt tarp biudžeto eilučių naudojimas kažkiek bus laisvinamas arba keičiamas - yra daug tokių tarpinstitucinių niuansų, kurie yra, kaip minėjau, standartiniai, visada tokie susitarimai pasirašomi. Tai praktiškai yra baigiamasis derybų etapas, tiktai kartoju: šalių finansiniai paketai, kurie buvo suderėti, nebus liečiami", - pabrėžė D. Grybauskaitė.
Pasiteiravus, ar nesibaimina, jog prieš rinkimus EP norės pademonstruoti itin didelius raumenis, D. Grybauskaitė atsakė, kad panašiai būna ir vidaus politikoje, kai "norima demonstruoti raumenis, o nesikalbama rimtai apie turinį, visada baigiasi įvairiai".
"Be jokios abejonės, rinkimai visur yra rinkimai, visur yra noras tam tikro, sakykime, viešo karo, bet turėtume visi būti atsakingi ir galvoti, kas svarbu Europai. Mums visiems labai svarbu, kad naujoji finansinė perspektyva ir pinigai galėtų ateiti į šalis nares, įskaitant ir Lietuvą, jau nuo 2014 m., ir bet kokie pasistumdymai, bet kokie raumenų demonstravimai - nesvarbu kieno tie raumenys yra, - iš tikrųjų bus nenaudingi visoms ES šalims narėms", - reziumavo D. Grybauskaitė.
Parlamentas "atmeta minėtą susitarimą tokį, koks jis dabar yra, kadangi jame neatsispindi Parlamento numatyti prioritetai ir susirūpinimą keliantys klausimai bei neatsižvelgiama į Lisabonos sutartyje numatytą Parlamento vaidmenį ir kompetencijas", - sakoma EP rezoliucijoje. Europarlamentarai mano, kad šio susitarimo "negalima bus priimti, jei nebus įvykdytos tam tikros esminės sąlygos", primena ELTA.
EP susirūpinęs dėl vėluojančių mokėjimų, kurie kelia pavojų sėkmingam Erasmus, Pamatinės mokslinių tyrimų programos, Europos socialinio fondo remiamų projektų ir kitų programų įgyvendinimui. Parlamentas reikalauja, kad dar iki derybų pabaigos būtų apmokėti visi 2012 m. mokėjimų prašymai bei įsipareigota iki šių metų pabaigos apmokėti visas 2013 m. teisines prievoles. EP "griežtai prieštarauja tokiai finansinei programai, dėl kurios galėtų atsirasti struktūrinis Europos Sąjungos (ES) biudžeto deficitas", ko neleidžia ES teisė.
EP rezoliucija Parlamento derybininkams suteikia stiprų mandatą užtikrinti, kad 2014-2020 m. ES ilgalaikis biudžetas būtų pakankamai lankstus ir leistų optimaliai panaudoti išteklius. Europarlamentarai ragina įpusėjus minėtam laikotarpiui atlikti ilgalaikio biudžeto peržiūrą. Tai suteiktų galimybę naujai išrinktam Europos Parlamentui ir naujajai Europos Komisijai pritaikyti biudžetą prie naujų poreikių. Parlamentas taip pat ragina ES biudžeto pajamas formuoti iš nuosavų išteklių.
Neformaliose EP, Tarybos ir Komisijos derybose turės būti suderintas 2014-2020 m. ES biudžeto, dar vadinamo daugiamete finansine programa, reglamentas, kuriam vėliau reikės Parlamento pritarimo. Kartu EP derėsis dėl atskirų ES programų. Jei iki 2014 m. nebus pasiektas susitarimas dėl ilgalaikio ES biudžeto, bus taikomos 2013 m. numatytos biudžeto ribos, pakoreguotos pagal infliaciją.
Penkių Parlamento frakcijų parengtai rezoliucijai pritarė 506 EP nariai, nepritarė - 161, o susilaikė - 23.
Vasarį vykusioje EVT Europos Sąjungos šalių vadovai sutarė dėl naujo daugiamečio ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Nors bendras ES biudžetas buvo ženkliai apkarpytas, Lietuvai pavyko išsiderėti 4 milijardais litų daugiau, nei gavome 2007-2013 metais. Bendras ES finansinės paramos Lietuvai paketas didėja beveik 10 proc. ir sudarys 44,5 mlrd. litų.
Lietuvai iš drastiškai sumažinto ES biudžeto vis dėlto pavyko išsiderėti beveik 1 mlrd. litų didesnę nei 2007-2013 metais struktūrinių fondų paramą. Einamosiomis kainomis Lietuvai skirta daugiau nei 25 mlrd. litų struktūrinės paramos.
Parama žemės ūkiui - kaimo plėtrai ir tiesioginėms išmokoms sudarys 17,2 mlrd. litų. Tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams didės 70 proc. ir iki 2020 metų pasieks 196 eurų (676 Lt) už ha.
Lietuvai taip pat pavyko išsikovoti, kad nebūtų apriboti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo terminai. IAE uždarymas bus finansuojamas kaip numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje. Einamosiomis kainomis 2014-2020 metų laikotarpiui IAE uždarymui skiriama 1,5 milijardo litų (450 mln. eurų), taip pat 1,03 mlrd. litų (300 mln. eurų) nepanaudotų lėšų perkeliama iš dabartinės finansinės perspektyvos. Taigi, iš viso per artimiausius septynerius metus IAE uždarymo darbams Lietuva galės panaudoti 750 mln. eurų.
