Kai „Vakarų ekspresas“ vieno iš šešiolikos pilietiškai aktyviausių miestelėnų pripažinto Dainiaus Elerto pasiteiravo, kokių dramų ar tragedijų yra tekę patirti kovose su Klaipėdos paveldo niokotojais, šis neskubria kalba pradėjo dėstyti štai ką: „Tai, ką matau, negalėčiau priskirti dramos artragikomedijos žanrams. Veikiau tai, kas mūsų mieste vyksta, būtų groteskas ar labai dygi satyra. Ir jokiu būdu ne koks žaismingas humoriukas.“
Pirmiausia D. Elertas priminė supjaustytą bakeną - 1852 metais, dar iki didžiojo Klaipėdos gaisro, statytą navigacijos įrenginį. Beje, dėl jo praradimo sielvartauja ne tik jis: „Netgi apie Klaipėdos istoriją daug nenutuokiantys žmonės apie tą navigacijos įrenginį, pasirodo, žino daugiau nei Kultūros paveldo apsaugos departamento darbuotojas Laisvūnas Kavaliauskas, kuris tikino neturėjęs teisės kištis, kažko nežinojęs. Ar tai ne groteskas?
Ir jau ne grotesku, o tikru kuriozu laikyčiau faktą, jog archeologai, priskiriantys save ir istorijos žinovams, stoja mūru ginti verslo interesų. Kalbu apie apartamentų statybą prie Danės upės. Visos šios istorijos įdomumas yra tas, kad atitinkamos žinybos Vilniuje bando stabdyti tas statybas, o vietinis padalinys - laimina“, - dėstė D. Elertas.
Paklaustas, ką mieste visuomenės „budriajai akiai“ yra pavykę apginti, paveldo niokotojų siaubas visų pirma įvardijo „Lūjos“ restoraną, kuris, be visuomenės įsikišimo, esą būtų virtęs penkių aukštų stikline dėžute. „Praktiškai nuo „Lūjos“ restorano mūsų iniciatyvinė grupė ir susibūrė“,- 2006-uosius metus prisiminė Dainius. Šis pastatas Herkaus Manto gatvėje - vienas iš nedaugelio mieste išlikusių aštuoniolikto amžiaus statinių. Ir būtų buvęs lengvai nušluotas nuo žemės paviršiaus, paliekant tik vieną esą autentiškos sienos imitaciją. D. Elertas mano, kad nuo panašios lemties iniaciatyvinė grupė apsaugojo ir Herkaus Manto g. 22-ąjį namą: „Bent kol kas pavyko. Kaip bus ateityje ,- nežinia“.
Dainius mano, kad apskritai nuo pernai užsimota galutinai suardyti istorinę miesto dalį nuo Danės iki geležinkelio. „Vitės kvartalo nebėra, ir jo jau net nebeįmanoma atkurti. Smogiama ir per senamiestį nuo Biržos tilto iki senojo turgaus. Jeigu vis dėlto laimėtų verslo interesai su statybomis palei Danę, nebeliks ir panoramos, nekitusios nuo 1870 metų. O dar Didžiosios Vandens gatvės skverelyje pastačius eilinį stiklinį kubą, bus visiškai suardyta senamiesčio struktūra, nekitusi nuo septynioliktojo amžiaus. Mano gimtasis miestas visiškai praras savo veidą. Liks tik keli fragmentai“,- nuoširdžiai apgailestavo D. Elertas, puikiai suvokęs, kaip sunku visuomenei, tiksliau nedidelei jos neabejingai dalelytei, priešintis visagaliams pinigams.
Antra vertus, jis pasidžiaugė, kad Klaipėdoje pradeda vienytis įvairios visuomenės judėjimų grupės. „Valentino dieną mes su meile ketiname prabilti apie teisių pažeidimus prie Savivaldybės. Su meile kalbėsime ir apie ekologines, socialines problemas. Koordinuodami savo veiksmus, pikete prie savivaldybės turėtų dalyvauti žalieji, profsąjungos, vyresniųjų miestelėnų susibūrimai“,- teigė D. Elertas.
Gražina JUODYTĖ
