Žmogaus teisių stebėjimo institutas padeda ginti savo teises iš Krekenavos agrofirmos atleistai darbuotojai Daliai Budrevičienei. Institutas laikosi nuostatos, kad D. Budrevičienės atleidimu iš darbo ir baudžiamosios bylos jai kėlimu daromas poveikis kitiems darbuotojams, kurių teisės pažeidžiamos ir kurie galėtų būti liudytojais „vokelių“ byloje.
Žmogaus teisių gynėjų nuomone, valstybės vardu viešąjį interesą turėtų ginti Valstybinė darbo inspekcija ir prokuratūra. Tačiau inspekcijos Panevėžio skyrius tuoj po D. Budrevičienės atleidimo pranešė, kad ši darbuotoja atleista nepažeidžiant įstatymais nustatytos tvarkos.
Vykdydamas instituto pilietinį įsipareigojimą ginti D. Budrevičienę ir kaip advokatas jai teikdamas teisinę pagalbą, instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas prieš kurį laiką kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių prašydamas įvertinti, ar Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbuotojai, spręsdami D. Budrevičienės atleidimo iš darbo tvarkos teisėtumo klausimą, nepažeidė teisės aktų.
Šiomis dienomis K. Čilinskas gavo iš Petro Abaravičius, laikinai einančio Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas, atsakymą. Atsakyme nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog atleidžiant iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus AB Krekenavos agrofirmos darbuotoją D. Budrevičienę buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra. Valstybinės darbo inspekcijos vadovas nurodo, kad Panevėžio skyriaus pareigūnai, tirdami D. Budrevičienės atleidimo iš darbo procedūrinius klausimus, netinkamai įvertino kai kurias materialiąsias ir procesines Darbo kodekso nuostatas.
Atsakyme į K. Čilinsko prašymą Valstybinės darbo inspekcijos vadovas praneša, kad tyrimo metu gautos informacijos pagrindu ir siekiant išsiaiškinti visas tyrimo dalykui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertinti tarnybinių pareigų atlikimą, VDI Panevėžio skyriuje inicijuotas tarnybinis tyrimas dėl įtariamų tarnybinių nusižengimų (galimo kompetencijos viršijimo fakto, valstybės tarnautojų veikimo viršijant įgaliojimus ir kt.).
D. Budrevičienės advokatas K. Čilinskas šiomis dienomis taip pat gavo atsakymą iš Generalinės prokuratūros. Šiai institucijai instituto valdybos pirmininkas buvo pateikęs prašymą priimti sprendimą dėl liudytojų ir nukentėjusiųjų anonimiškumo ikiteisminiame tyrime dėl galimai nusikalstamų veikų Krekenavos agrofirmoje.
Prašyme buvo nurodyta, kad remiantis Dalios Budrevičienės iškeltais duomenimis, kurie duoda pagrindo įtarti, kad akcinėje bendrovėje Krekenavos agrofirma dalis darbo užmokesčio mokama neoficialiai, vokeliuose, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą. D. Budrevičienė dalyvauja byloje kaip liudytoja, be to, pateikė prašymą pripažinti nukentėjusiąja, nes mokant oficialiai tik dalį atlyginimo, žeminamas darbuotojo orumas, pažeidžiamos jo teisės gauti realų uždarbį atitinkančias socialines garantijas.
Dalies darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose yra susijęs ne vien tik su apgaulingu apskaitos tvarkymu, bet ir kitais, galimai sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, dokumentų klastojimu, pinigų plovimu, kontrabanda, mokesčių vengimu.
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta atvirai, t.y. liudytojų anonimiškumas neužtikrinamas. Todėl, D. Budrevičienės duomenimis, nors ir yra liudytojų, galinčių patvirtinti apie darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose, jie bijo duoti parodymus.
Ši baimė buvo sustiprinta ir tuo, kad bendrovės direktorius atleido D. Budrevičienę iš darbo būtent apkaltinus, kad ji kalba apie nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą bendrovėje. Tą kalbėjimą bendrovės vadovas D. Budrevičienės atleidimo įsakyme priskiria prasimanymų skleidimui, už kurį turi būti atleidžiama iš darbo.
Kaip rodo D. Budrevičienės pavyzdys, minėtos agrofirmos nemalonėn patekęs darbuotojas negali tikėtis įsidarbinti Krekenavoje ir aplinkinėse vietovėse. O tai atleistajam ir jo šeimai reiškia tiesioginį smūgį jų turtinei padėčiai ir net išgyvenimui.
Tai rodo, kad norint objektyviai atlikti ikiteisminį tyrimą minėtoje baudžiamojoje byloje, turi būti užtikrinta liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kai tam yra pagrindas, taiko nukentėjusiajam ar liudytojui anonimiškumą, taip pat imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę nurodančių duomenų slaptumui užtikrinti.
Prašydamas imtis šių įstatymo nustatytų priemonių, K.Čilinskas kartu prašė Generalinę prokuratūrą bylą perimti savo žinion dėl jos didelės reikšmės visuomenei, taip pat dėl to, kad su Krekenavos agrofirma yra susiję įtakingi politikai.
Pasak K. Čilinsko centrinės institucijos turi daugiau galimybių atsispirti akcininkų-politikų poveikiui nei Panevėžio regiono pareigūnai. Tai parodė darbo inspektorių pavyzdys.
Generalinės prokuratūros atsakyme į šiuos prašymus Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Darius Raulušaitis nurodo, kad K. Čilinsko prašymo dalis dėl liudytojų apsaugos perduota Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui, o prašymas dėl bylos perėmimo Generalinės prokuratūros žinion yra nagrinėjamas šioje prokuratūroje.
Žmogaus teisių gynėjų nuomone, abiejų institucijų atsakymai instituto valdybos pirmininkui advokatui Kęstučiui Čilinskui rodo, kad centrinės šalies institucijos po truputį įsitraukia į viešojo intereso ir žmonių teisių gynimą istorijoje, susijusioje su „vokelių“ byla.
Iki šiol viešojo intereso gynyba rūpinosi žiniasklaida, visuomenė ir pilietinės organizacijos.
