Grožio konkursai – gražus reginys, tačiau gražuolės karūna – laikina ir daug laurų nebeatneša. Tačiau grožis, matyt, vis tiek duoda dividendų - jei ne iš karto, tai vėliau. Štai dabar „Mis Lietuva 1996“ Daiva Anužytė - Kasiulaitienė pakviesta tapti TV laidos vedėja - kaip tik tokios, kur žmonės, norėdami tapti gražesni, ryžtasi gultis po peiliu.
Daiva Anužytė-Kasiulaitienė (TV3 nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Daiva, esate iškovojusi „Mis Lietuva 1996“ titulą. Tuoj jus išvysime „Didžiųjų pokyčių“ vedėjos vaidmenyje, tačiau įdomu, ką veikėte ligi šiol?
Darbavausi. Jau antri metai vedu intelektinį žaidimą, kuris vadinasi „Protų mūšis“. Daug kam jis dar nėra labai žinomas, bet sparčiai populiarėja ir įvairiose vietose vadinasi skirtingai: „Protų kovos“, „Intelekto klubas“, „Kas, kur, kada“ ir pan. Žaidimas vyksta baruose ir restoranuose, visuomet tą pačią savaitės dieną ir tą pačią valandą. Jis atkeliavo iš Europos - ten vadinasi „Quiz Pub“. Man smagu jį vesti, pačiai galvoti klausimus, o kartais ir žaisti. Net vadinu šį užsiėmimą „antruoju universitetu“. Prizai nėra materialūs – dažniau tai knygos, žurnalų prenumerata ar kuponai į restoranus ir kt. Įvedus piniginius prizus dažnai atsiranda nesveiko sukčiavimo ir azarto.
Šito darbo nemečiau, tik jis labiau sezoninis - žieminis, rudeninis, kai žmonės nevažiuoja į gamtą. Taigi TV projektas ir darbas vienas kitam netrukdo.
„Didieji pokyčiai“ vedėja Daiva Anužytė (TV3 nuotr.)
TV vedėjos darbas jums turbūt pirmasis? Nebaisu?
Ne, nebijau, nes televizijose esu darbavusis už kadro. Ir šiaip prie kamerų esu įpratusi – juk pozuodavau reklamoms kaip modelis.
Kaip manote, jūsų grožis ir titulas renkantis laidos vedėją daug lėmė?
Negalima to paneigti. Bet šis privalumas galbūt didesnis kitiems, o ne man pačiai. Bet aš puikiai suprantu tokį reprezentacinį poreikį. Grožis, ir net jo kultas visais laikais buvo aktualus.
O jums asmeniškai grožis yra svarbus? Kokia apskritai jo paskirtis?
Grožis gelbėja visose gyvenimo situacijose. Ar jis išgelbės pasaulį, nežinau, bet jau vien tikėti tuo, kad išgelbės, yra gerai. Nesureikšminu savo grožio ir negalvoju apie jį kiekvieną dieną, bet, žinoma, stengiuosi, kad išvaizda neprastėtų. Čia svarbu ir maistas, ir poilsis, bet dar efektyviau veikia dalykai, kurie džiugina širdį. Net gera knyga įtakoja išvaizdą, jei ją perskaičius dega akys ar veide atsiranda šypsena.
Šiuo metu aš esu savimi patenkinta ir moku tuo pasidžiaugti.
Kaip jūs vertinate gulimasi po skalpeliu vardan grožio? Kalbama, kad ir pati didinotės krūtinę?
Taip rašoma, bet tai nėra visiška tiesa. Aš nesididinau krūtų, tik atlikau jų korekciją. Kai moteris pagimdo, jos krūtų forma šiek tiek keičiasi. Gal kiti to nemato, bet pati moteris puikiai pastebi. O ji norėtų būti tokia, kaip anksčiau. Manau, kad tūkstančiai moterų tuo nepatenkintos ir reikia tik džiaugtis, jei atsiranda kokia nors galimybė – tegu ir vieša – atgauti normalią išvaizdą. Apsikritai esu įsitikinusi, kad 100 procentų moterų trokšta puikaus estetinio savo kūno vaizdo. O šiaip privati operacija – tik moters ir ją konsultuojančio chirurgo reikalas.
Santuokoje gyvenate septynerius metus, auginate dvi dukras. Gal galėtumėte įvardinti kelis sėkmingos santuokos faktorius?
Nežinau, ar kas nors iš viso galėtų drąsiai teigti, kad jų santuoka yra tikrai sėkminga. Kad ji tenkintų abi puses, reikia stengtis ir dirbti kiekvieną dieną. Tai nėra paprasta, nėra lengva. Apie sėkmingą santuoką galėsiu pasisakyti tik gyvenimo saulėlydyje, gal po penkiasdešimties metų. Galiu vertinti savo darbą ar karjerą – kaip sėkmingą ar nelabai, bet ne santuoką.
Tuomet paklausiu, kaip vertinate savo karjerą?
Kai išėjau motinystės atostogų, su buvusiais darbais nutraukiau visus ryšius. Vėl dirbti bandžiau kaip tik tada, kai jau buvo juntamas sunkmetis. Tuomet jaučiau nerimą – kaip seksis? Nes nenorėjau kažkokių drastiškų pokyčių – eiti dirbti bet kur, kad tik pinigus mokėtų. Na, bet galiausiai viskas susiklostė neblogai.
Daiva Anužytė-Kasiulaitienė (TV3 nuotr.)
Jūsų vyras turbūt darbuojasi toli nuo grožio srities?
Labai toli – juridinėje sferoje. Todėl yra labai konkretus ir ne itin meniškos prigimties.
Ar jums negaila savosios choreografės specialybės, kuri liko beveik nepanaudota?
Šiek tiek gaila – kai pritrūksta darbo, vis ją prisimenu. Bet kažkiek tų choreografinių darbelių turiu. Pavyzdžiui, vienoje modelių agentūroje vedžiau mergaitėms eisenos pamokas.
Įdomu, kodėl esate pasilikusi dvigubą pavardę? Ar dėl iškovoto gražuolės titulo, o gal iš feministinių paskatų?
Iš tikrųjų neturiu dvigubos pavardės, bet spauda jau priprato rašyti mano pavardę per brūkšnelį. Tačiau tikriausiai niekada neatprasiu nuo savo pirmosios pavardės, juk ją gavau gimusi. Nesu feministė, bet man mano pavardė yra labiau sava ir priimtinesnė – tai supratau tik po kurio laiko, kai jau buvau pasirinkusi vyro pavardę. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, taip nebesielgčiau. Juk gyveni su žmogumi, o ne su jo pavarde.
Irena Kamičaitienė
