CŽV vadovas Davidas Petraeusas papasakojo, kaip naujosios technologijos, plačiai paplitusios tarp paprastų vartotojų, padeda šnipinėjimui. Vis daugiau buitinių įrenginių prijungiama prie interneto: nuo televizoriaus iki automobilių navigacinės sistemos.
Jei anksčiau šnipams reikėjo užsiimti pavojingu sekimu ir įrenginėti pasiklausymo įrangą visur, kur yra žvalgybą dominantis žmogus, tai šiandien situacija visiškai pasikeitė. Atsiradus „išmaniesiems namams“, duomenimis, susietais su buvimo vieta (nuotraukos socialiniuose tinkluose, išmanieji telefonai ir kt.), CŽV realiuoju laiku gali gauti daugybę informacijos: nuo žmogaus buvimo vietos iki slapto filmavimo mobiliojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio kameromis.
Ateityje šnipinėjimo galimybės šioje srityje dar padidės, nes turėtų paplisti nuotolinio valdymo, monitoringo, sensorinių tinklų ir kitos sistemos. Visa ši elektronika turi didelius skaičiavimo pajėgumus ir gali atlikti šnipams reikalingas užduotis.
CŽV vadovas sieja dideles viltis su debesijos paslaugomis, superkompiuteriais ir kvantiniais kompiuteriais, kurie galės apdoroti didelę informacijos dalį, kurią platina šiuolaikiniai vartotojai.
D. Petreusas pabrėžė, jog buitiniai įrenginiai „keičia mūsų paslapties, asmeninės informacijos ir slaptumo supratimą“.
Šiuo metu CŽV sekimo veikla suvaržyta įstatymų. Tačiau geolokacinius ir interneto statistikos duomenis ji gali rinkti nevaržomai. Įrangos gamintojai renka milžinišką duomenų kiekį, todėl valdžiai nesunku sekti žmones per visuotinai paplitusius įrenginius.
