Lietuvoje galėjusių būti slaptųjų JAV Centrinės žvalgybos kalėjimų tema eskaluojama toliau. Parlamento atliktas tyrimas, nustatęs, jog sąlygos tokiam reiškiniui buvo ir iš naujo „atradęs“, kad Lietuvos specialiosios tarnybos dirba normaliai nekontroliuojamos, kaip ir prognozuota, nieko iki galo nepatenkino.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) dar 2009 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į LR Generalinį prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų eilės LR baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimų galimai sudarant sąlygas į Lietuvos teritoriją įvežti ir įkalinti Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės Žvalgybos Valdybos sulaikytus asmenis. Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad procesinis sprendimas bus priimtas gavus ir įvertinus duomenis, patikslinančius Instituto pareiškime nurodytas aplinkybes – LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo medžiagą ir išvadą.
Tokia pozicija, pasak ŽTSI pranešimo spaudai, nustebino, nes esą parodė Generalinės prokuratūros savarankiškumo stoką. Institutas išplatino viešąjį pareiškimą, atkreipdamas dėmesį, kad, nepriklausomai nuo kitų valdžios institucijų veiksmų arba neveikimo, vykdant savo konstitucinę funkciją, tyrimą dėl galimos nusikalstamos veiklos turėtų inicijuoti būtent Prokuratūra, ypač kai yra įtarimų dėl galimų nusikaltimų Lietuvos Respublikos valdymo tvarkai ir tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis atvejų.
Dar rimtesnį susirūpinimą ŽTSI esą sukėlė faktas, kad 2009 m. gruodžio 22 d. paskelbus LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kurios konstatuoja Lietuvos pareigūnų dalyvavimą neteisėtoje, šiurkščiai žmogaus teises pažeidžiančioje JAV Centrinės žvalgybos valdybos Ypatingų perdavimų ir slaptų sulaikymų programoje, Generalinė Prokuratūra vengė į jas reaguoti, nepaisant to, kad pagal tarptautinius teisinius įsipareigojimus, kilus pagrįstiems įtarimams dėl pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir atlyginti žalą pažeidimų aukoms, kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos turi pozityvią pareigą atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą.
Dėl šių ir kitų priežasčių, sulaukęs tarptautinės paramos, ŽTSI drauge su Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutu ir Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centru rengia tarptautinę konferenciją „CŽV Slaptųjų sulaikymų bei ypatingųjų perdavimų programa: Kas laukia Lietuvos?“.
Konferencijoje dalyvaus nacionaliniai ir tarptautiniai teisės ekspertai, aktyviai besidomintys situacija Lietuvoje. Konferencija vyks 2010 m. kovo 22 d. Joje pranešimus skaitys tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centro generalinis sekretorius Wolfgangas Kaleckas, Europos Tarybos tyrėjas Gavinas Simpsonas ir kt.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsireikalautas ir parlamento atliktas tyrimas, kuris tapo dingstimi atšaukti iš pareigų buvusį ambasadorių Gruzijoje Mečį Laurinkų, anksčiau vadovavusį Valstybės saugumo departamentui (VSD), taip pat atleisti iš pareigų jau gerokai anksčiau pasitikėjimo netekusius VSD vadovus. Tačiau iškart buvo sukritikuotas organizacijos „Amnesty International“, kuri pasipiktino, jog paties kalėjimo buvimo neginčijamų įrodymų rasti nepavyko. Ši organizacija tuomet pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė privalanti žinoti - ką veikia jos agentūros.
