„Financial Times“ cituojami Centrinės žvalgybos agentūros vadovas W. Burnsas ir Mi-6 žvalgybos vadas R. Moore’as teigė, kad nusistovėjusiai tvarkai iškilo didžiausia grėsmė nuo Šaltojo karo metų. Tai nulėmė Rusijos karas Ukrainoje, Kinijos iškilimas, kova su terorizmo.
Karas Ukrainoje, anot abiejų žvalgybos vadų, yra pagrindinė problemų priežastis. R. Moore’as ir W. Burnsas pareiškė, kad numatė iš anksto Rusijos puolimą Ukrainoje ir, atskleidę dalį įslaptintos informacijos, sugebėjo iš anksto perspėti tarptautinę bendruomenę, kad ši susivienytų gelbėjant Ukrainą.
„Krypties išsaugojimas yra svarbesnis negu kada anksčiau. Mes ir toliau padėsime mūsų drąsiems, ryžtingiems partneriams Ukrainos žvalgybos klausimais. Mes tuo didžiuojamės ir gėrimės ukrainiečių tvirtumu, novatoriškais sprendimais ir entuziazmu“, – cituojami žvalgybų vadai.
Jų teigimu, Ukraina parodė, kad technologijos – kartu su nepaprasta drąsa ir tradicine ginkluote – gali pakeisti karo eigą.
Tai pirmas karas, kuriame buvo apjungtas programinis tiekimas su naujausiomis mūšio lauko technologijomis. Tam prireikė adaptacijos, eksperimentų ir inovacijų.
CŽA ir Mi-6 taip pat dirba, kad sutrukdytų sabotažą, melo ir dezinformacijos plitimui, kurią visoje Europoje vykdo Rusijos žvalgyba.
Įspėja nepasiduoti Rusijos branduoliniam šantažui
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius W.Burnsas įspėjo Vakarus nepasiduoti Rusijos žvanginimui branduoliniais ginklais, nes tai dalis Kremliaus pastangų atgrasyti Vakarus ir paveikti svarbius Vakarų politikos debatus dėl paramos Ukrainai, teigia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
W. Burnsas rugsėjo 7 d. diskusijoje su Jungtinės Karalystės slaptosios žvalgybos tarnybos (MI6) vadovu R. Moore'u pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau nuolat grasins tiesiogine konfrontacija su Vakarais, tačiau šie grasinimai neturėtų įbauginti Vakarų. W. Burnsas pridūrė, kad, CŽA vertinimu, 2022 m. rudenį Rusijos pajėgos galėjo svarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus ir kad jis šiuo klausimu palaikė ryšius su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriumi Sergejumi Naryškinu.
CŽV vertinimas dėl galimo Rusijos pasirengimo panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje 2022 m. rudenį atitiko suintensyvėjusią Rusijos retoriką apie branduolinę konfrontaciją, vykstant sėkmingoms Ukrainos kontrpuolimo operacijoms Chersono ir Charkivo srityse.
Ši retorika veikiau buvo įprasta informacinė operacija, skirta atgrasyti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai, o ne rodiklis, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus. Kremlius ne kartą svaidėsi menkai maskuojamais grasinimais Rusijos ir Vakarų branduoline konfrontacija, kai Vakaruose vyko svarbios politinės diskusijos dėl tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, pavyzdžiui, 2022 m. rudenį, kad išgąsdintų sprendimų priėmėjus.
ISW ir toliau vertina, jog tikimybė, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus Ukrainoje ar kitur, yra labai maža.
Kitos grėsmės: Kinija ir terorizmas
Be Ukrainos žvalgybininkai išskyrė Kinijos iškilimą – kaip kitą pagrindinį XXI a. žvalgybos ir geopolitinį iššūkį – ir kovą su terorizmu, atgyjančia ISIS grėsme.
„Praeities iššūkius pagreitina ir apsunkina technologiniai pokyčiai. Mūsų šalys susiduria su precedento neturinčiomis grėsmėmis. Tačiau sėkminga kova su šiomis grėsmėmis yra mūsų ypatingų santykių ir bendro pasiryžimo išsaugoti taiką ir saugumą pasaulyje pagrindas“, – apibendrina žvalgybų vadovai.
Kaip Zelenskis ir Ohmanas sake - iki paskutinio ukrainiecio...
