„Tai ne pirma atvejis, kuomet krenta ar tai dronai, ar raketų nuolaužos NATO teritorijoje. Iki šiol dažniausiai apsiribodavome pasipiktinimu. Man rodos, kad ateina metas turėti tikrai išsamią diskusiją ir pradėti kalbėti apie tam tikras raudonąsias ribas, kad Rusija žinotų, kad NATO teritorija bus apsaugota, kad mūsų žmonės bus apsaugoti“, – pirmadienį po susitikimo su Norvegijos užsienio reikalų ministru surengtos spaudos konferencijoje kalbėjo šalies diplomatijos vadovas, primindamas ankstesnį incidentą kaimyninėje Lenkijoje.
„Galimos ir tam tikros atsako priemonės – nebūtinai karinio atsako. Gali būti atsakas už tokio pobūdžio veiksmus. Oro gynybos stiprinimas ir leidimas tokius įskridusius objektus numušinėti – taip pat yra svarbus diskusijos elementas. Ir manau, kad tiesiog atėjo metas turėti tikrai nuoširdų, atvirą pokalbį ir turėti sprendimus. Tai ne tik valstybių klausimas, bet ir žmonių saugumo ir užtikrintumo klausimas“, – sakė jis.
Pabrėždamas oro gynybos svarbą, ministras pakvietė Norvegiją prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo Baltijos šalyse.
„Šiais nenuspėjamais laikais puikiai suprantame, kad būtina susitelkti dėl regiono ir visos Europos saugumo. Gyvename naujoje realybėje, kurioje Rusijos provokacijos ir bandymai mus suskaldyti tampa kasdienybe. Savaitgalio įvykiai Latvijoje dar kartą patvirtina, kad NATO rotacinis oro gynybos modelis Baltijos regione turi būti nedelsiant įgyvendinamas. Kviestume prie jo prisijungti ir Norvegiją“, – kalbėjo G. Landsbergis.
