Anot jos, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 18 proc. statybų bendrovių, kai metų pradžioje tokių įmonių buvo 20 proc., o 2022 metų pradžioje – 19 proc. Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms priklauso 31 proc. statybų įmonių, kai metų pradžioje šis rodiklis siekė 37 proc., o prieš metus – 34 proc.
„Nors pastaraisiais metais statybų sektorius išgyveno augimo laikotarpį, jis yra ypač jautrus skolinimosi sąlygoms, paklausos svyravimams, geopolitiniams pokyčiams. Pandemijos metu statybininkai išgyveno paklausos bumą, kai daug žmonių priėmė sprendimą gerinti būstą, energijos kainos buvo žemos, o skolinimasis – palyginti pigus. Vėliau statybų sektorius susidūrė su daugybe iššūkių dėl tiekimo grandinių sutrikimo, būtinybe atsisakyti bendradarbiavimo su sankcionuotomis šalimis“, – pranešime sakė „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje bankroto procedūra buvo pradėta 136 statybos bendrovėms. 2022 metais Lietuvoje nemokiomis tapo 237 bendrovės, 2021 metais – 131, 2020 metais – 163.
Nuo 2007 metų Lietuvoje iš viso bankrutavo 4,3 tūkst. statybos įmonių. Daugiausia bankrotų įvyko 2009 metais (445), 2016 metais (351) bei 2017 metais (367).
Šiuo metu kredito biuro sistemose registruota 11,5 tūkst. statybos įmonių skolų, kurių bendra suma siekia beveik 90 mln. eurų. Vidutinis vienos skolos dydis siekia 7,8 tūkst. eurų.
Iš visų įmonių Lietuvoje, neišskiriant statybų sektoriaus, 2023 metų pradžioje aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklausė 9 proc. įmonių, o 2022 metų pradžioje – 12 proc. Vėlavimo mokėti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šių metų pradžioje priklausė 17 proc., о 2022 metų pradžioje – 21 proc. visų Lietuvos bendrovių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19,2 tūkst. statybų bendrovių, kuriose dirba beveik 108 tūkst. darbuotojų. Nuo 2020 metų statybų bendrovių ir jų darbuotojų skaičius nuolat augo: 2020 metais 16,1 tūkst. statybų įmonių dirbo beveik 102 tūkst. darbuotojų, 2021 metais 17,2 tūkst. bendrovių buvo per 102 tūkst. darbuotojų, o 2022 metų pradžioje 18,5 tūkst. įmonių darbuotojų skaičius viršijo 106 tūkst.
Nors statybininkų atlyginimai šiemet buvo vieni iš sparčiausiai augančių, šio sektoriaus darbuotojų vidutinis darbo užmokestis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
„Sodros“ duomenimis, statybininkų atlyginimai antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 22 proc. iki 1300 eurų prieš mokesčius (880 eurų „į rankas“), o vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų Lietuvoje darbo pajamos, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 12,3 proc. iki 1980 eurų iki mokesčių.
J. Rojakos nuomone, artimiausiu metu slopstant paklausai nekilnojamajam turtui, statybų sektoriaus aktyvumą palaikys valstybės užsakymai ir pastatų modernizavimo programos, tačiau mažėjanti paklausa turi tik ribotą poveikį galutiniams statybų paslaugų įkainiams.
Registrų centro duomenimis, daugiausia pajamų iš statybų įmonių pernai gavo „YIT Lietuva“ (140,6 mln. eurų), „Kauno tiltai“ (134,4 mln. eurų), „Conres LT“ (100,1 mln. eurų), „Autokausta“ (83,2 mln. eurų), „Tetas“ (79 mln. eurų), „Staticus“ (75,9 mln. eurų), „Merko statyba“ (70,4 mln. eurų), „Žilinskis ir Co“ (68,7 mln. eurų) bei INGUS (63,9 mln. eurų).
Iki šiol 2022 metų finansinių ataskaitų nepateikė beveik penktadalis (19 proc.) šio sektoriaus įmonių.
