Gydymo įstaigų atstovai neslepia, kad, pasitaiko, į COVID-19 skyrius patenka jau paskiepyti asmenys. Tačiau skuba pabrėžti, kad tokie atvejai nedažni, o kitą kartą pacientai gydomi ne dėl koronavirusinės infekcijos, bet kitų patologijų.
Kaip portalui tv3.lt dar praėjusią savaitę pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, situacija regione sudėtingėja. Jis teigė, kad sergamumas koronavirusine infekcija per savaitę pakilęs net 30 proc. Be kita ko, neslėpė, kad nemaža dalis patenkančių pacientų yra po pirmos vakcinacijos.
Paklausta, ar tokių atvejų pasitaiko VUL Santaros klinikose, Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė teigė, kad įstaiga niekuo nuo kitų nesiskiria.
„Pas mus tikrai nėra kažkaip kitaip, nei visur, juk ir vakcina negarantuoja 100 procentų efektyvumo, geriausiu atveju – 95 proc., jei kalbame apie „Pfizer“. Bet ir tai pirmiausia apsaugo nuo sunkios ligos ir mirties, taigi tokių atvejų pasitaikyti gali“, – sakė gydytoja.
Į COVID-19 skyrių patenka ne vien dėl infekcijos sunkumo
Pašnekovė pridūrė, kad juo labiau vakcina neapsauganti nuo viruso nešiojimo ir neretai virusas tyrimo metu yra „pagaunamas“ į ligoninę žmogų guldant dėl visai kitos priežasties. Tačiau jis automatiškai patenka į COVID-19 skyrių.
„Dar neaišku, kokiu procentu, bet žmogus gali tik kolonizuoti nosiaryklėje tą virusą, tad realiai tokiu atveju žmogus į ligoninę gali pakliūti dėl visai kitos priežasties, o prieš jį guldant virusas tiesiog aptinkamas. Taigi jei žmogus atvyko su apendicitu, operuoti jis guldomas į COVID-19 skyrių. Ir dėl koronaviruso jis nėra gydomas.
Bet kitą kartą sunku atskirti, ar žmogus į ligoninę pateko dėl COVID-19 ar kitos priežasties, jei, pavyzdžiui, serga astma. Kaip tu atskirsi, jei ir taip yra lėtinių pažeidimų, o kartu dar ir koronaviruso testas yra teigiamas?“ – aiškino gydytoja.
L. Jančorienė pažymėjo, kad dar kita problema – viruso mutacijos.
„Dabar esame paskiepyti su „klasikine“ paderme, o jei ateina kitos, tai imunitetas joms gali būti nepakankamas. Juk vakcina vėlgi negarantuoja, kad veiks 100 proc. prieš visas mutacijas. Tad nieko suabsoliutinti medicinoje nereikėtų“, – pastebėjo L. Jančorienė.
Kartu ji priminė, kad gali pasitaikyti ir imunosuprestuotų asmenų, kuriems imunitetas po bet kokio skiepo gali nesusidaryti ar susidaryti nepakankamas.
Mato akivaizdų vakcinacijos efektą
Tai, kad į kovidinius skyrius patenka ir pirma doze paskiepytieji, patvirtino ir LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.
„Medikai nepastebi didesnio ligonių, kurie jau pasiskiepijo pirmąja skiepo doze, srauto, tačiau tokių atvejų yra buvę. Jų buvo ne vienas, o keli, tačiau tikslios statistikos nevedame. Tokie atvejai tikrai yra galimi, nes po pirmo skiepo imunitetas dar nesusidaro “, – sakė jis.
Visgi, kaip aiškino įstaigos atstovas, jau patekusieji į ligoninę serga įvairaus sunkumo liga: „Vieniems ir deguonies reikia, pasireiškia pneumonijos, paūmėja ir įvairios turimos gretutinės ligos. Taigi būna įvairūs ligoniai, nėra kažkuo išskirtiniai.“
S. Tvirbutas pasakojo pats po pirmojo „AstraZeneca“ skiepo susirgęs koronavirusine infekcija, tačiau jos simptomų beveik nejutęs.
Kartu jis pažymėjo akivaizdžiai matantis vakcinacijos efektą: „Susirgimų tarp ligoninės darbuotojų stipriai sumažėjo. Fiksuojami tik pavieniai ir dauguma iš susirgusiųjų yra neskiepyti. Tiesa, buvo susirgę ir porą kartų skiepyti ar persirgę anksčiau, bet tai yra labai lengvos formos.“
Susirgę skiepyti neturėtų stebinti
VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė tikino, kad tokie atvejai, kai suserga ir paskiepyti asmenys, stebinti neturėtų.
„Tikrai yra normalūs tokie bent užsikrėtimo atvejai, ypač po pirmos dozės praėjus nedaug laiko, nes imunitetas dar nebūna susiformavęs. Ką rodo ir gamintojų duomenys, kad tik po dviejų trijų savaičių sumažėja rizika sirgti. Todėl nėra ko tikėtis, kad pasiskiepijus po 7–10 dienų apsauga bus jau susiformavusi.
Turiu ir vyresnės kolegės pavyzdį, kuri pasiskiepijusi po 2,5 savaitės užsikrėtė, bet prasirgo lengva forma, tik šiek tiek pakarščiavo, pakosėjo. Ir tokiu atveju antros skiepo dozės nebereikia, nes toks žmogus traktuojamas kaip persirgęs“, – aiškino mokslininkė.
A. Žvirblienė teigė, kad tiek susirgti, tiek į ligoninę patekti galima ir pasiskiepijus dviem vakcinos dozėmis.
„Remiantis realaus pasaulio duomenimis, vakcina nuo hospitalizacijos apsaugo 95 proc. Tai kai jau yra tiek žmonių paskiepyta, Lietuvoje suleistas milijonas dozių, paskaičiuokime tuos kelis procentus, tai susidaro skaičiai asmenų, kurie gali sirgti sunkiau ir būti hospitalizuoti.
Tačiau dauguma tų, kurie užsikrečia paskiepyti serga lengviau. Ir galima tik spėti, kokia ligos eiga būtų jiems nepasiskiepijus. Taigi tai jokiu būdu nepaneigia vakcinų efektyvumo, o tik tą patvirtina“, – sakė imunologė.
„Skiepytas“ nelygu „paskiepytas“
Savo ruožtu gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis pabrėžė, kad apskritai reiktų tinkamai apibrėžti, ką reiškia paskiepytas žmogus.
„Paskiepyti yra asmenys, kuriems po antros vakcinos dozės praėjo bent pora savaičių. Tokie žmonės yra paskiepyti. Kiti yra gavę pirmą dozę, bet nėra paskiepyti. Tad turime būti tikslūs su apibrėžimais. Aišku, vieniems imunitetas gali susiformuoti ir anksčiau, bet čia jau kotas dalykas“, – pabrėžė gydytojas.
Jo aiškinimu, kitas dalykas, reikia suprasti vakcinos veikimo principą. Jei pavartojus vaistų jų poveikį jaučiame iškart, tai skiepas veikia netiesiogiai.
„Jis sužadina imuninę sistemą ir prasideda procesai, kurie trunka tam tikrą laiką tam, kad imuninė sistema pagamintų reikalingus gynybinius mechanizmus. Ir kol tas laikas nepraėjo, žmogus nėra saugus. Todėl visiškai normalu, kad dalis žmonių suserga ir gavę pirmąjį skiepą“, – kalbėjo V. Usonis.
Profesorius kartu priminė, kad inkubacinis koronaviruso laikotarpis trunka 14 dienų, tad nereikėtų stebėtis, jei žmogus iškart po skiepo žmogus kitą dieną gauna teigiamą COVID-19 testą.
„Paprasčiausiai jis pasiskiepijo inkubaciniu laikotarpiu to net nežinodamas. Taigi čia nėra joks stebuklas“, – sakė jis.
