Gydytoja nurodo, kad pats žodis „imunitetas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio immunitas, kuris reiškia laisvumą, o šiuolaikiniame kontekste – laisvumą nuo ligos.
„Mūsų kūnas yra pakankamai uždara sistema, kurios pagrindinė užduotis, viena vertus, yra prisitaikyti prie nuolat kintančių išorinių aplinkybių, nes neprisitaikymas lygu ligai. Kitą vertus, siekiama išsaugoti organizmo vidinės terpės stabilumą – homeostazę, saugotis ir gintis nuo visko, kas svetima ir kuo greičiau atstatyti buvusį Status quo.
Imunitetas – tai tobula mūsų organizmo apsaugos ir gynybos sistema. Tai – gebėjimas atpažinti genetiškai svetimas medžiagas, jas identifikuoti, neutralizuoti ir pašalinti iš organizmo“, – aiškina V. Kirtiklienė.
Su imunitetu ir gimstama
Imuninę sistemą sudaro sudėtingos gynybos reakcijos, vieninga limfinių organų ir audinių sistema, kurioms priklauso tokios struktūros, kaip limfmazgiai, limfagyslės, kaulų čiulpai, čiobrialiaukė, blužnis, adenoidai, tonsilės, kirmelinė atauga.
Imunitetą sudaro įgimta (nespecifinė) ir įgyta (specifinė) dalys, įgimtos ir įgytos organizmo gynybos reakcijos. Įgimtas (nespecifinis) imunitetas yra paveldimas ir, dažniausiai, perduodamas iš kartos į kartą.
„Įgimto imuniteto funkciją atlieka fiziniai, mechaniniai barjerai, organizmo skysčiai, juose esančios veikliosios medžiagos, įvairios struktūros. Tai – ir oda, gleivinės, seilės, ašaros, fermentai, žarnyno mikroflora, tam tikri kraujo elementai, pvz. limfocitai, vadinami natūraliais kileriais (NK), audinių, kraujo ląstelės mokančios atpažinti, neutralizuoti ar fagocituoti – „praryti įsibrovėlius”, citokinai, komplimento sistema. Visi šie faktoriai egzistuoja ir organizmui dar nesusidūrus su galimu ligos sukėlėju“, – nurodo gydytoja.
Įgimtą imunitetą turi kiekvienas žmogus. Gerai mums pažįstama uždegiminė reakcija – tai imuniteto atsakas į sužeidimus ar į organizmą įsibrovusius mikroorganizmus. Mūsų organizmo pažeidimo vietoje prasideda įnirtinga kova tarp įgimto imuniteto ir įsibrovėlių – pasireiškia paraudimu, patinimu, temperatūros pakilimu, skausmu. Kartais gali susidaryti ir pūliai – tai mirusių ląstelių liekanos.
„Patekusios į mūsų organizmą svetimos molekulės – medžiagos su svetima genetine informacija, pavyzdžiui, virusai ar bakterijos, vadinamos antigenais. Šie įsibrovėliai stimuliuoja imuninį apsauginį mūsų organizmo atsaką, tame tarpe – ir antikūnų gamybą“, – aiškina gydytoja V. Kirtiklienė.
Imunitetą sustiprina ir skiepai
Kita imuniteto dalis yra įgytas (specifinis) imunitetas, kuris atsiranda ir suaktyvėja tik po kontakto su antigenu ir specifiškai veikia tik prieš konkrečius „įsibrovėlius“.
Jis gali atsirasti natūraliai, pavyzdžiui, persirgus infekcija, arba išsivystyti dirbtinai, pavyzdžiui, vakcinuojant.
„Susidarę antigeno – antikūnų kompleksai lengviau „praryjami“ ir sunaikinami mūsų organizmo ląstelių. Tokiu būdu antigenas pašalinamas iš organizmo. Skiepai yra pagrįsti organizmo įgyto imuniteto principais. Pasiskiepijus susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis.
Pradėjo slinkti plaukai? Stiprinkite imunitetą
Dažnai girdime, kad organizmą reikia stiprinti, tačiau nežinome ženklų, kurie išduotų, kad mums to iš tikrųjų reikia. Gydytoja Virginija Kirtiklienė nurodo, kad vienas iš ženklų, kad imunitetas yra nusilpęs, yra dažnos infekcijos ir peršalimai.
„Nusilpęs imunitetas gali pasireikšti dažnais „peršalimais“, kai per metus susergama 4–5 ir daugiau kartų. Virusinė infekcija dažnai užsitęsia, komplikuojasi bakterinėmis komplikacijomis“, – sako gydytoja.
Taip pat suprasti, kad nusilpo imunitetas galima, jeigu jus dažnai vargina pūslelinė ant lūpų, odos, gleivinių arba grybelinės infekcijos, kurios pasireiškia rausvomis dėmėmis ant odos. Tą išduoda ir vadinamoji „pienligė“, sukelta Candida grybelių burnoje ar lytinių organų srityse.
Jeigu apie šiuos nusilpusio imuniteto ženklus esate girdėję anksčiau yra keletas simptomų, apie kuriuos, galbūt, net nepagalvojote. Apie nusilpusį imunitetą byloja ir paūmėjusios, gydymui nepasiduodančios, įsisenėjusios odos problemos, tokios kaip aknė, egzema, kt. Taip pat ant odos atsirandančios papilomos, karpos.
Jeigu pradėjo slinkti plaukai, lūžinėti nagai, skilinėti lūpų kampučiai ar suprastėjo dantų būklė – gali būti, kad dėl to irgi kaltas jūsų nusilpęs imunitetas.
Atsiranda simptomai panašūs į alergiją
Dar vienas ženklas, kad nusilpo jūsų organizmo apsauginė sistema, yra įvairių sezoninių alergijų simptomai, pavyzdžiui, akių niežulys, čiaudulys, užgulta nosis, kosulys ar net astma.
„Taip vadinama nealerginė sloga atsiranda tuomet, kai imunitetas perdėtai sureaguoja į nepavojingas medžiagas, nesant konkretaus alergeno. Tokia agresyvi reakcija rodo, kad organizmas turi imuniteto problemų.
JAV mokslininkai nustatė, kad tokio pobūdžio sloga vargina apie 20 milijonų amerikiečių. Ji panaši į sezoninę, tačiau vietoj įprastinių alergenų, pavyzdžiui, žiedadulkių, nealerginę slogą gali sukelti tam tikri kvapai, stresas, klimato pokyčiai, sausas oras“, – vardina gydytoja V. Kirtiklienė.
Šie veiksniai dirgina nosies gleivinę, ji paburksta ir prasideda uždegimas, kuris dar labiau pagilina simptomus. Dėl to gali atrasti ir tokie pojūčiai, kaip pastovus nuovargio jausmas, prasta nuotaika, mieguistumas, žemas energijos lygis.
Taip pat suprastėjusi miego kokybė – nusilpus imuninei sistemai gali būti sunku užmigti, naktį dažnai prabundama, miegas gali tapti negilus, paviršinis, o ryte jaučiamės nepailsėję.
Gali atsirasti ir kofeino, saldumynų poreikis, kurių griebiamasi norint padidinti darbingumą, energijos kiekį, nors po trumpo laiko energijos lygis nukrenta dar labiau.
Be to, gali „šokinėti“ arba padidėti arterinis kraujo spaudimas, atsirasti įvairios virškinimo problemos: „Dažnai jos yra susijusios ir su ilgalaikio streso poveikiu ar sutrikusiu žarnyno mikrofloros balansu, nuo kurio priklauso ženkli mūsų imuninio atsako dalis“.
Taip pat yra įrodyta, kad onkologinės ligos, autoagresinės organizmo reakcijos, ankstyva aterosklerozė, kitos, vadinamos degeneracinės organizmo būklės, netgi tokios ligos, kaip artrozė, cukraligė, opinis kolitas ar tam tikros neurodegeneracinės ligos šiandien yra siejamos su organizme išsivysčiusiu uždegimu dėl nusilpusio imuniteto arba iškreipto imuninio atsako.
Pakankamai išsimiegokite
Išsiaiškinus simptomus, kurie išduoda imuniteto nusilpimą, svarbu žinoti ir priežastis, kodėl taip nutinka. Pasak gydytojos, tos priežastys gali būti pačios įvairiausios, tačiau kai kurios kartojasi dažniau, kaip, pavyzdžiui, netinkamas gyvenimo būdas ir paros rėžimo nesilaikymas.
„Mokslininkai, gavę už chronobiologijos mokslą Nobelio premiją, įrodė, kad žmogus, būdamas gamtos dalis, turi savo „vidinį laikrodį“ bei vidinę „cheminę laboratoriją“. Tai apsprendžia, ką, kuriuo metu mes turėtume daryti: miegoti, dirbti, valgyti, sportuoti.
Jei mes, pavyzdžiui, daug valgome ar sportuojame vakarais, vėlai einame miegoti, išsiderina mūsų cirkadinis ritmas, tai yra, mes sutrikdome savo „vidinės laboratorijos“ darbą ir, regis, įprastai veiklai sunaudojame žymiai didesnį energijos kiekį, nei tuos darbus atlikdami tinkamu metu. O tai lemia ir ženklų imuniteto kritimą“, – aiškina V. Kirtiklienė.
Imunitetą silpnina ir pervargimas, ilgai besitęsiantis protinis ar fizinis darbas, nuolatinės ir per daug intensyvios sporto treniruotės. Gydytoja įspėja, kad intensyviai sportuojant vakarais organizmui sukeliamas stresas, sekinamos energijos atsargos, o tai ne tik negerina organizmo atsparumo ligoms, bet ir jį blogina.
Tačiau imunitetą susilpninti gali ir nepakankamas fizinis aktyvumas, be to – ir per trumpas buvimas šviesoje ir gryname ore. Taip pat nepamirškite gerai išsimiegoti, nes prasta miego kokybė gali lemti tai, kad jus dažniau puls įvairios ligos.
„Kai trūksta miego, poilsio, imuninė sistema negauna galimybės atsikurti. Prastas miegas yra susijęs su aukštesniu streso lygiu, sumažėjusiu T limfocitų kiekiu, kurie padeda kovoti su infekcijomis.
Labai svarbus imuninės sistemos bei žmogaus cirkadinių ritmų „dirigentas“ yra hormonas melatoninas. Sutrikdyta jo gamyba organizme (vėlai einant miegoti, vakarais ilgai dirbant ties mėlynos šviesos ekranais) gali išprovokuoti ne tik imunodeficitą, bet ir greitesnį senėjimą, onkologines ligas, netgi vaisingumo problemas“, – sako gydytoja.
Venkite saldumynų
Pasak V. Kirtiklienės, imunitetą silpnina ir nepakankamas maisto kiekis, nesubalansuota mityba, įvairios dietos, badavimas, nekokybiškas, vienodas maistas, reikalingų organizmui medžiagų, vitaminų, mineralų trūkumas, per didelis saldumynų, kvietinių produktų, lengvai įsisavinamų angliavandenių vartojimas.
„Gero imuniteto palaikymui kenkia ir nuolatiniai užkandžiavimai bei maisto perteklius. Kai skrandis ir žarnynas pastoviai prikimšti sunkiai virškinamo maisto, nuolat virškinimui eikvojama energija, blogiau įsisavinamos naudingos medžiagos, daugiau gaminasi šlakų, toksinų, jie blogiau ir lėčiau pasišalina. Vyksta nuolatinė vidinė intoksikacija.
Įrodyta, kad cukrus išbalansuoja „gerąsias“ žarnyno bakterijas, nuo kurių normalaus balanso priklauso imuninės sistemos funkcionavimas net 50 – 80 %. Amerikiečių žurnale „Clinical Nutrition“ rašoma, kad baltųjų kraujo kūnelių gebėjimas nugalėti bakterijas ženkliai sulėtėja, esant padidintam cukraus kiekiui organizme. Ir šita „imunosupresinė“ reakcija išlieka iki 5-7 valandų“, – nurodo gydytoja.
Alkoholis taip pat turi panašų poveikį kaip ir cukrus – jo žala yra proporcinga suvartojamam kiekiui.
Kaip žinote, vanduo yra ženkli mūsų kūno struktūrų sudedamoji dalis. Jis padeda pašalinti toksines medžiagas, palaiko pastovią organizmo šarmų – rūgščių bei vandens – elektrolitų pusiausvyrą, reikiamą kraujo klampumą – vidinį organizmo stabilumą. Jeigu jo nėra, organizmas tampa pažeidžiamas:
„Tiek padidėjęs cukraus kiekis, tiek ir dehidratacija sumažina organizmo pH., tai yra „nurūgština“ organizmą, kas sudaro palankias sąlygas virusams, grybeliams, bakterijoms daugintis, apsunkina mūsų vidinės „kariuomenės“ gynybą“.
Imunitetą silpnina ir vaistai
Tikriausiai nieko naujo, kad stresas kenkia sveikatai, tačiau ar pagalvojote, kad jis turi įtakos mūsų organizmo apsauginei sistemai? Ilgą laiką trunkančios stresinės situacijos organizme išsekina streso hormonų gamybą, išbalansuoja kortizolio lygį. Šis hormonas dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos grandinėse, priešuždegiminių mechanizmų veikloje, todėl senkant jo atsargoms, sumažėja įprastos apsauginės organizmo reakcijos, atsparumas infekcijoms.
„Tame fone gali išsivystyti diabetas, aterosklerozė, širdies, onkologinės ligos“, – įspėja gydytoja.
Organizmo atsparumui gali kenkti ir aplinka, kurioje gyvenate, jeigu joje gausu išmetamųjų dujų arba žemės ūkyje naudojamų chemikalų, trąšų.
Taip pat labai svarbi ir nosiaryklės gleivinės būklė, nes ji bene pirmasis mūsų organizmo apsauginis barjeras:
„Joje dauginasi oro lašeliniu būdu patekę virusai. Nosies gleivinės būklė yra susijusi su mūsų gyvenamąja aplinka. Ją džiovina patalpų kondicionavimas, per daug karštas, sausas ar šaltas oras, rūkymas, dulkėta aplinka, vartojami vaistai, patologiniai nosies pokyčiai ir kt. Dėl drėgmės stokos gleivinė gali suplonėti ir prarasti savo apsaugines funkcijas“, – sako V. Kirtiklienė
Lėtinės negydomos infekcijos palaiko nuolatinę organizmo „kovos“ būklę, ilgainiui sekindamos gynybinius mechanizmus. Negydant, pavyzdžiui, lėtinio tonzilito, sugedusių dantų, bakterijos gali pasklisti po visą kūną, pažeisdamos net toli esančius vidaus organus. Tų organų pažeidimai vystosi lėtai, tačiau bendras atsparumas ženkliai krenta.
„Tam tikrų vaistų vartojimas (ypač ilgalaikis) ar gydymo būdai gali silpninti imunitetą, pavyzdžiui, chemoterapija, radiacinė, imunosupresinė terapija, chirurginės operacijos, kt. dažnai turi šalutinį neigiamą poveikį bendram imunitetui.
Šiandien ypač aktualus per dažnas ir per ilgas antibiotikų vartojimas. Yra ištirta, kad jie gali imuniteto pajėgumus sumažinti net iki 75%. Po jų vartojimo visuomet lieka pasekmės, ypač neigiamas poveikis žarnyno mikroflorai, nuo kurios priklauso ženkli dalis mūsų normalaus imuniteto veiklos“, – paaiškina gydytoja.
Taip pat nutukimas, ryškus antsvoris arba per mažas kūno svoris gali lemti tame tarpe ir hormonų pusiausvyros, medžiagų apykaitos sutrikimus, o tai silpnina organizmo gebėjimą gintis nuo infekcijų.
Imunitetas susilpnėja bręstant
Pasirodo, kad imuniteto stiprumui įtakos turi ir amžius. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams organizmo apsauga gali būti silpnesnė, nes vieniems imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs, o kitiems – jau pasilpęs ar išsekęs.
Be to prie to prisideda ir įvairios psichologinės ar fizinės būsenos: „Tai ir brendimo laikotarpis, ir menopauzė, andropauzė, nėštumas. Taip pat, pvz., depresinės būklės, su stresu, permainomis, susiję gyvenimo tarpsniai. Jų metu persitvarko mūsų hormonų, medžiagų apykaitos procesai, kas lemia didesnę organizmo resursų mobilizaciją, energijos sunaudojimą bei sumažėjusius organizmo gynybos pajėgumus“, – aiškina gydytoja.
Kaip atstatyti nusilpusį imunitetą?
„Žalingi gyvensenos įpročiai, nuovargis, dienos režimo, miego išsiderinimas sekina ir mūsų nervų sistemą – žmogus tampa jautresnis stresui, silpnėja dėmesio koncentracija, prastėja atmintis, žemėja skausmo slenkstis, prastėja nuotaika.
Taip dažnai užsiveda „užburtas ratas“: kažkur vis bėgi, sėdi prie ekrano vis ilgiau vakarais, geri kavą, valgai saldumynus, kadangi trūksta energijos. Tai darydamas sekini savo organizmo resursus ir likusį energijos kiekį. Visą tai lydi nepasitenkinimas savimi, prasta nuotaika, miego sutrikimai, libido sumažėjimas, „gyvenimo skonio“ praradimas.
Tai dažnai atveda mus ir į rimtesnius sveikatos sutrikimus, pagaliau priverčiančius sustoti“, – sako V. Kirtiklienė.
Todėl siekiant atstatyti nusilpusį imunitetą, pirmiausia būtina gerai pailsėti, išsimiegoti ir laikytis tinkamo dienos režimo – aiškiai atskirti darbui, poilsiui ir miegui skirtą laiką.
„Reikia peržiūrėti savo mitybą. Būti fiziškai aktyviems. Mokytis valdyti stresą, keisti požiūrį į tai, kas nuo tavęs nepriklauso ir lėtinti gyvenimo tempą. Būti daugiau gamtoj ir šviesoj. Bendrauti su artimais, mielais ir pozityviais žmonėmis. Daugiau juoktis ir prisiminti užmirštą hobį, kūrybą.
O nuo mūsų geros psichinės sveikatos, giedros nuotaikos, prasmės pojūčio, jausmo, kad esi kažkam įdomus ir reikalingas, kad darai kažką teisingo, svarbaus ir prasmingo, kad sugebi valdyti savo gyvenimą, mūsų „vidiniam fabrikėlyje“ gaminasi endorfinai – geros nuotaikos mediatoriai, kurie aktyvuoja mūsų imunines reakcijas ir palaiko gerą imunitetą“, – šypteli gydytoja.
