Net keista, kiek diskusijų sukėlė Audriaus straipsnis. Ir nustebino ne vienas dalykas.
Šią mintį apie spaudos (ne)priklausomybę su Audrium išgirdome Japonijoje TOCICO konferencijos metu. Pranešėjas, Japonijos žinomas žurnalistas, pristatinėjo įvairių gyvenimo sferų priežasties pasekmės ryšių suvokimo svarbą. Ir vieną iš pavyzdžių paminėjo ekonominių svertų įtaką spaudos (ne)priklausomybei. Po konferencijos su Audriumi detaliau diskutavome apie pranešėjo minčių aktualumą Lietuvos situacijai. Tačiau mes padarėme ESMINĘ KLAIDĄ – čia Lietuva, todėl mes kitokie (”pas mus specifika”) ir pasauliniai priežasties pasekmės ryšiai čia neveikia. Tai priminė pirmuosius metus po Nepriklausomybės atgavimo, kuomet buvo užsimota sukurti tautinę (lietuvišką) fiziką, matematiką ir pan.
Kitas nustebinęs dalykas, tai džiaugsmas dėl staigiai pakeistų mokesčių spaudai. Va čia tai lietuviška – visada smagu, kai kaimyno tvartas dega. Buvo išsakytas kriterijus – juk kituose versluose kitokie mokesčiai. Imkime ir nuo kitu metų sausio 1 dienos visą LKL priverskime žaisti pagal futbolo taisykles (juk Europoje futbolas daug populiaresnis). Įdomu, kaip krepšininkai per tokį trumpą laiką persitvarkys ? Bet būtų smagu, kiek komentarų būtų ir pan.
Trečias labai nustebinęs dalykas – taip plačiai paplitusi ciklinė logika, dar kitaip vadinama tautologija (tautology). Spauda nieko gero (įdomaus, analitinio) nerašo, korumpuota. O korumpuota, nes nieko gero (įdomaus, analitinio) nerašo. Dr. E. Goldratt‘as knygoje „Pasirinkimas“ rašė, kad tautologija – vienas iš pagrindinių kliuvinių aiškiam mąstymui. Tik aiškiai mąstydamas žmogus gali gyventi pilnavertį (meaningful) gyvenimą. Kažkodėl man atrodė, kad Dr. Goldratt‘as labai sutirštino spalvas dėl per dažno piktnaudžiavimo. Tačiau ši diskusija (ne tik commonsense.lt, bet ir balsas.lt ar lrytas.lt tinklapiuose) parodė, kokia tai dažna "yda". Beje, ta yda dažna ir pačiai žiniasklaidai.
***
Ištrauka iš „Pasirinkimo“
Pagaliau sureagavo. Mažutė provokacija, ir diskusija prasidėjo. Tęsiu tvirtesniu tonu:
- Būtent tai yra mano problema. Sakai, jog norint mąstyti aiškiai, kaip tikram mokslininkui, reikia daug praktikos. Man atrodo, kad mąstau visą laiką, net jei to nesuvokiu. Bet kalbėdamas apie praktiką turbūt turi omenyje ką kita, tai gal galėtum paaiškinti, kaip mokytis aiškiai mąstyti?
Tebežiūrėdamas į saulės zuikučius nustebęs jis sako:
- Argi ne akivaizdus skirtumas, kai žmogus kalba protingai ir kai švaisto laiką tauškėdamas?
Neleisiu nustumti temos į šalį.
- Ar gali duoti aiškų šio skirtumo pavyzdį? – užsispyrusi klausiu.
Jis atsako gana abejingai:
- Blaivaus mąstymo raktas – ciklinės logikos vengimas, štai ir viskas.
- Tėti, - sakau tvirtu balsu, - ar galime tai aptarti? Man labai svarbu tai suvokti. - Pagaliau jis atsisuka ir pasižiūri tiesiai į mane. Po kurio laiko švelniai sako:
- Atleisk, dukra.
Jis prisidega pypkę, mąsto pūsdamas dūmus ir po kurio laiko pradeda:
- Kaip sakėme, viskas susiję priežasties ir pasekmės ryšiais, o visa ko pagrindą sudaro tik keli elementai. Taigi, aiškaus mąstymo raktas yra loginių žemėlapių kūrimas. Pradedi nuo pasekmės, bet kokios pasekmės, ir ieškai pamatinių priežasčių klausdama: „Kodėl pasekmė egzistuoja?“ Sunkumai prasideda, kai besigilindami anksčiau ar vėliau pasiekiame priežastis, o tuo pačiu ir kategorijas, kurių egzistavimo negalime tiesiogiai patikrinti savo pojūčiais – tai abstrakčios kategorijos.
- Patikslink, prašau, - mėginu sulėtinti jo tempą.
Jis nusišypso ir tęsia lėčiau:
- „Tiksliųjų mokslų“ srityje besigilindami ir klausinėdami, kodėl kažkas egzistuoja, po kelių iteracijų pasiekiame tokį gylį, kuriame nebegalime vadovautis savo pojūčiais, todėl tenka pradėti naudoti abstrakčias kategorijas.
- Abstrakčias kategorijas?
- Tokias kategorijas kaip, pavyzdžiui, atomai arba enzimai. Ar kas nors yra matęs atomą arba enzimą? Ar kas nors su jais kabėjosi arba lietė? Tikriausiai jie egzistuoja, bet žinome tai tik logikos pagalba, o ne tiesiogiai savo pojūčiais.
Niekada apie tai negalvojau šitaip, bet turbūt tai tiesa. Apsidžiaugusi sakau:
- Kaip gerai, kad pasirinkau socialinių mokslų sritį – nereikia turėti reikalų su tokiais neapčiuopiamais spėliojimais. Mokykloje nemėgau atomų, o mokytojas ėmė pasakoti apie dar abstraktesnius protonus ir neutronus. Dabar jie šneka apie elementariąsias daleles ir kvarkus. Man žymiai labiau patinka apčiuopiami dalykai, pavyzdžiui, žmonės.
Jis šypteli.
- Dukra, jei nemėgsti abstrakčių kategorijų, bijau, kad pasirinkai ne tą profesiją. Bendraudami su žmonėmis vos pradėję gilintis į priežastis susiduriame su tomis abstrakčiomis kategorijomis. - Nelaukdamas mano atsakymo jis aiškina: - Pavyzdžiui, paskutinis mūsų aptartas atvejis. Ar kada nors matei arba lietei „konservatyvumą“? Suvokiame, jog konservatyvumas egzistuoja, ne todėl, kad tai tiesiogiai patvirtina mūsų pojūčiai, bet todėl, kad nustatome jo buvimą pasitelkdami logiką.
Geriau pagalvojus, viskas, ką tiria psichologija – meilė arba neapykanta, motyvacija arba protas – yra suvokiama logikos pagalba. Tėvui tai veikiausiai taip pat apčiuopiama kaip atomai arba kvarkai.
- O kuo svarbios šios „abstrakčios kategorijos“ aiškiam mąstymui? – klausiu.
- Svarbu neužsimiršti, nes susidūrus su kategorijomis, kurių negalima patikrinti tiesiogiai jas stebint, nesunku prarasti tikrovės pojūtį. Labai lengva įkliūti į ciklinės logikos, tautologijų pinkles. O jau tada atsiveria kelias sudėtingoms nesąmonėms. Efrata, ar žinai, kas yra tautologijos?
- Galiu pacituoti tavo duotą pavyzdį apie planetų judėjimą, bet, atvirai kalbant, man reikia labiau pasigilinti, kad galėčiau jas susieti su kasdieniu gyvenimu.
- Mes esame apsupti tautologijų, - sako jis, - taip dažnai, kad jų nebepastebime. Jos pasitaiko beveik kiekviename pokalbyje arba laikraščio straipsnyje. Pavyzdžiui, sakinys „Jie pralaimėjo žaidimą, nes pritrūko motyvacijos nugalėti“. O likusioje straipsnio dalyje nerasi nė menkiausio tiesioginio įrodymo, kad komandai trūko motyvacijos. Dabar paklausk savęs: „Kodėl mes su tuo sutinkame? Iš kur žinome, kad komandai pritrūko motyvacijos?“ Atsakymas tikriausiai bus „Nes pralaimėjo žaidimą, ar ne?“ Tautologija.
Nusišypsau, bet paprieštarauju:
- Netikiu, kad dažnai vartoju tokius absurdiškus argumentus. Bent jau ne tada, kai jie svarbūs.
- Argi? – Šypsodamasis jis pažvelgia į medžių viršūnes ir sako: - Neseniai viena psichologė man teigė: „Nejauti nusivylimo, nes jį nuslopini“. Nepasivarginau klausti: „Iš kur žinai, kad nuslopinu savo nusivylimą?“ Nes jos atsakymas būtų buvęs: „Argi ne akivaizdu? Žinau, kad nuslopini, nes jo nejauti“. Cikliškas argumentas.
Po šios kandžios pastabėlės jis tęsia:
- Ciklinė logika yra aiškaus mąstymo aklavietė. Vieną kartą pritaikysi ir būsi atkirsta nuo pamatinės priežasties, statysi pilis ant lakaus smėlio. Didžiausia problema, kad ciklinė logika iš pažiūros skamba teisingai, o negalėdami jos tiesiogiai patikrinti esame linkę priimti, kaip tiesą. Efrata, tik pagalvok, kokia užtikrinta jauteisi kalbėdama apie mano nuslopintus jausmus, nors neturėjai jokio įrodymo.
Galvoju apie tai. Po kurio laiko klausiu:
- Tai kaip išvengti ciklinės logikos?
- Iš pradžių leisk išplėsti tavo pamatinį suvokimą.
- Puiki mintis, - paskatinu jį. Specializuojantis psichologijos srityje iš manęs nebuvo reikalaujama baigti nė vieno logikos kurso. Kodėl Tėvas tikisi, kad viską žinosiu? Gal todėl, kad logiką laiko pagrindiniu protingo žmogaus gebėjimu ir prilygina jį gebėjimui aiškiai save išreikšti. Šiuo aspektu jis gali būti teisus. Prisiverčiu apie tai nebegalvoti ir susitelkiu į jo žodžius.
O jis jau spėjo išsiplėtoti:
- Noriu pabrėžti, kad ciklinė logika nereiškia, jog pasekmei priskirta priežastis neteisinga – ji tiesiog parodo, kad, skirtingai nei susidarė pirmas įspūdis, priežastingumas nebuvo įrodytas. – Matydamas, kad nesuprantu, jis skuba pateikti pavyzdį: - Mūsų produktų pardavimas mažėja todėl, kad keičiasi rinkos skonis. Jei taip ir palikčiau, šis sakinys taptų dar vienu puikiu tautologijos pavyzdžiu.
- Tai tiesa. Dabar, kai imu pastebėti tautologijas, turiu pripažinti, jos neįtikina. Galėčiau sugalvoti daug kitokių „todėl, kad“ šalia „keičiasi rinkos skonis“. Galbūt pardavimas mažėja todėl, kad smuko ekonomika, todėl, kad atsirado naujų konkurentų, todėl, kad suprastėjo mūsų paslaugų kokybė, todėl, kad pakėlėme kainas. Yra labai daug tikėtinų priežasčių, o turint tik mums suteiktą informaciją nėra jokios priežasties rinktis vieną iš jų ir atmesti visas kitas.
***
Todėl norėčiau palinkėti neužsiblokuoti, nepasiduoti ciklinei logikai (tautologijai) ir visuomet ieškoti kertinių priežasčių.
