Kovo 26 d. darbą pradėjo naujasis Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasadorius Lietuvai Colinas Robertsas. Išskirtiniame pokalbyje parlamentarizmo tėvynės ir per pastarąjį dešimtmetį ypač lietuvių pamėgtos šalies diplomatas su “Omni laiko” skaitytojais dalijasi savo mintimis apie Didžiosios Britanijos ir Lietuvos draugystę, bendruosius Europos namus ir pasaulinės politikos aktualijas.
Diplomato karjerą Colinas Robertsas pradėjo 1989 m., anksčiau vertėsi privačia teisininko praktika, o prieš atvykdamas į Lietuvą ilgą laiką dirbo Japonijoje.
Komplimentai Lietuvai
Lietuvoje pradėjote dirbti tik prieš keletą mėnesių, kokie jūsų pirmieji įspūdžiai apie mūsų šalį ir jos politinį gyvenimą?
Į šį klausimą man lengva atsakyti, kadangi visi mano įspūdžiai apie Lietuvą yra labai teigiami. Iš esmės Lietuva visomis prasmėmis yra kur kas sėkmingesnė šalis, nei maniau prieš čia pradėdamas dirbti, kadangi neturėjau daug laiko pilnai susipažinti su medžiaga apie jūsų šalį. Vasarį grįžęs į Londoną rengtis darbui Lietuvoje rinkau apie ją informaciją žiniasklaidoje, lankydamasis įvairiuose departamentuose ir organizacijose. Čia atvykęs supratau, kad mano surinkta informacija jau buvo pasenusi ir kad tokia Lietuva, kokia ji yra šiuo metu, iš esmės nėra labai gerai žinoma Jungtinėje Karalystėje. Supratau, kad Lietuva daug labiau, nei tikėjausi, yra pažengusi, turtingesnė, šiuolaikiškesnė ir iš tiesų sėkminga, ypač ekonominiu ir kasdienio gyvenimo patogumų atžvilgiu.
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išvakarėse britų žiniasklaidai parūpo išsamiau pristatyti šią naująją valstybę narę. Staiga visi laikraščiai, daugybė žurnalų, TV stotys, internetiniai leidiniai ėmė skelbti straipsnius ir informaciją apie šią valstybę, taip pat, žinoma, ir apie kitas naująsias ES nares. Tačiau pažvelgus į kai kurias publikacijas, mano požiūris dėl informacijos apie Lietuvą stokos tik pasitvirtina, kadangi daugelyje straipsnių pateikiama tik pagrindinė informacija. Jungtinėje Karalystėje pateikiama informacija tiesiog nebuvo taip greit atnaujinama, palygti su tuo greičiu, kuriuo Lietuva judėjo narystės ES link, atliko galybę pasirengimo darbų ir kuriuo augo Lietuvos ekonomika.
Kalbant apie Lietuvos politinį gyvenimą, noriu pasakyti, kad čia atvykau labai įdomiu metu. Pirmosiomis savo darbo Lietuvoje dienomis mačiau Lietuvos įstojimą į NATO, prezidento Pakso apkaltą ir, žinoma, tapimą Europos Sąjungos nare. Įstojimo į NATO ir ES ceremonijos Seime buvo nepaprastai jaudinančios ir esu labai laimingas, jog tapau visų šių įvykių liudininku. Manau, kad prisijungimas prie ES Lietuvai yra svarbesnis nei prie NATO, bent jau kalbant bendros gyvenimo tėkmės ir ateities prasme. Lietuvos tapimas NATO nare sužadino daugelio gilesnius jausmus per suvokimą, kad pagaliau šalis yra visiškai saugi. Mano įspūdžiai apie politinį gyvenimą vėlgi yra visiškai teigiami. Dalyvavau keliuose Seimo posėdžiuose, dar nespėjau susitikti su visais Seimo nariais, bet su daugelių jų jau bendravau. Labai didelį įspūdį palieka jų žinios ir profesionalumas, turite puikių politinių lyderių.
Matyt, niekas nenustebs, jei išskirčiau tokius asmenis kaip Seimo pirmininko pavaduotojas p. Andriukaitis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas p. Kirkilas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas p. Sadeckas, kurie ypač prisidėjo prie Lietuvos pasiekimų. Seimas atliko puikų darbą rengdamas dirvą Lietuvos stojimui į NATO ir ES. Jame tvyro nuostabi dvasia, man neteko matyti Nepriklausomybės Akto originalo, tačiau p. Juršėnas parodė jo kabinete kabančią faksimilę. Man tai buvo kerintis istorinis dokumentas ir jaučiu, kaip iki šiol šis dokumentas įkvėpia parlamento dvasia. Žinau, kad vykstant prezidento apkaltos procesui Lietuvos žmonės jautėsi blogai, ir tai suprantama. Tačiau būdami Lietuvos partneriais Europoje apkaltą vertiname kaip demokratinį procesą, kurio metu buvo veikiama nepaprastai sąžiningai, nuodugniai ir gerai. O tai tiesiog sustiprino partnerių pasitikėjimą Lietuva ir jos institucijomis.
Kas labiausiai sieja Jungtinę Karalystę ir Lietuvą?
Esant bet kurioje mūsų senojo žemyno vietoje manęs nepalieka įspūdis, kad esu Europoje ir kad aš pats - europietis. Prieš atvykdamas į Lietuvą gan ilgai - trejus metus - gyvenau Japonijoje ir grįžęs į Europą patyriau viską užgožiantį sugrįžimo į namus jausmą. Lygiai taip jaučiausi ir prieš dešimt metų, kai po ilgo Tolimuosiuose Rytuose praleisto laikotarpio persikėliau į Liuksemburgą. Iš tiesų toks pat neįveikiamas grįžimo į Europą įspūdis mane apėmė ir atvykus čia. Lietuva ypač atpažįstama kaip šiaurės Europos šalis, todėl artima ir mums, šiaurėje esantiems britams. Mus sieja daugybė dalykų, pradedant architektūra ir baigiant klimato sąlygomis. Galbūt kai kurie Anglijos šiauriniai regionai, ypač Anglijos šiaurės rytai, taip pat Škotija būtų dar artimesni tokioms vietoms kaip Lietuva, kadangi ten labai stiprios šiaurinės Europos etninės tradicijos.
Kaip Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare klostysis santykiai su Jungtine Karalyste?
Manau, kad iškart Lietuvai atgavus nepriklausomybę jos santykiai su kitomis, ypač didelėmis valstybėmis buvo visų pirma dvišaliai. Vėliau Lietuva laipsniškai prisijungė prie daugiašalių tarptautinių struktūrų. Ir šis pokytis yra labai akivaizdus - Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai dabar bus kitokie - dvišaliai daugiašalių santykių kontekste.
Ateity mūsų šalių santykiai dar labiau klestės, jas jungs daugybė politinių, ekonominių, kultūrinių gijų. Vis daugiau lietuvių vyksta į Jungtinę Karalystę dirbti, studijuoti, keliauti. Esu tikras, kad vis daugiau britų vyks į Lietuvą, ypač jei greitu laiku bus pasiūlytos pigesnės oro transporto paslaugos. Tačiau svarbiausiu dalyku šiuose santykiuose taps mūsų darbai Europos Sąjungos ir NATO labui.Tikiuosi, kad Jungtinė Karalystė bei Lietuva ir toliau išsaugos labai artimą požiūrį į beveik visus NATO viduje kylančius klausimus, kadangi labai sunku rasti klausimą, kuriuo šiandien arba artimiausius trejus ketverius metus mūsų nuomonės nesutaptų.
Dirbant Europos Sąjungoje sunkumai labiau tikėtini, kadangi čia sprendžiamų reikalų sąrašas kur kas ilgesnis. Ir joje mes ieškome, galiu būti atviras, naujos veiksmingos partnerystės su Lietuvą. Todėl, kad ES yra atvirų daugiašalių derybų organizacija ir reikia rasti vienodai galvojančius žmones, kadangi dienos pabaigoje turi būti priimtas sprendimas. Manau, kad dar prieš dešimt metų mes Britanijoje gan menkai suvokėme mažų valstybių narių svarbą buriantis į vienodai konkrečiais klausimai mąstančiųjų grupes ES viduje. Dabar mes suprantame, kaip tai svarbu, todėl su Lietuva turime diskutuoti daug artimiau ir nuodugniau visais darbotvarkėje esančiais klausimais. Manau, kad labai plačiame klausimų rate Lietuva instinktyviai yra mums pakankamai artima. Nepaprastai daug bendro turime tokiais klausimais kaip ekonominės reformos, teisingumo bei užsienio reikalai, Europos gynyba, politika artimųjų kaimynų atžvilgiu ir bendri Europos ateitį formuojantys reikalai, taip pat ir kita ES plėtros banga. Nors, žinoma, bus ir sričių, kur mūsų požiūriai skirsis, todėl mums bus labai svarbu suprasti vieniems kitų poziciją. Lietuva jau parodė, kad ji yra išmoninga ir veikli politinė žaidėja Europos Sąjungoje. Ji nesyk pasireiškė kur kas platesniu mastu nei Baltijos regionas, Lietuva turi stiprius ir reikšmingus santykius su Lenkija ir tai bus svarbu ateities derybose Europos Sąjungoje. Taigi Lietuvai tapus ES ir NATO nare vyks reikšmingi su mūsų šalimis susiję pokyčiai ir jie beveik visi bus geri ir naudingi.
Apie Europos Sąjungos bėdas ir ateitį
O kokie, jūsų nuomone, gali kilti didžiausi sunkumai Europos Sąjungos viduje jai taip smarkiai išsiplėtus?
Tiesa, kad įvykus naujajai plėtrai sprendimų priėmimas taps sunkesnis. Ir mes turime šią problemą išspręsti. Manau, kad svarbu, jog tai spręsdami neužstrigtume ilgam stebeilydamiesi vienas į kitą ir taip eikvodami visas savo pastangas išspręsti savo vidaus administracines procedūras. Taigi manau, kad didžiausia rizika Sąjungai tą, kad dabar ji praleis per daug laiko rūpindamasi savo vidaus valdymu, kai reikia imtis daugybės tikrų reikalų.
Daugiau laiko turėtų būti skirta santykiams su likusių pasaulių. O didžiausias iššūkis Sąjungai kaip visumai yra išlaikyti savo ekonominį konkurencingumą susiduriant su labai nuožmiais šios srities varžovais: JAV, Kinija, pietryčių Azijos šalimis.
Nemanau, kad Europos Sąjunga veiks sėkmingai arba patenkinamai, jei ji neskirs labai rimto dėmesio visiems išorės reikalams. Tai reiškia aktyvią užsienio politiką, atvirą prekybą ir abiejų krypčių investicijų skatinimą, pagalbos skurdžioms pasaulio valstybėms vystytis politiką. To siekdami turime būti ekonomiškai konkurencingi ir savimi pasitikintys. Beveik visoms ES šalims reikia atlikti daugybę darbų ir reformų, ypač ekonominio restruktūrizavimo, švietimo, mokslo investicijų srityse.
Kai kurie analitikai teigia, kad artimiausių metu Europos Sąjunga gali paprasčiausiai iširti. Štai neseniai tokią nuomonę BBC radijui pareiškė garsus britų mokslininkas Timothy Gartonas Ashas. O kai kurie Lietuvos mąstytojai Europos Sąjungą žaismingai lygina su Romos imperija, kurią iš vidaus sugriaus naujieji barbarai - Lietuva ir kitos Rytų Europos valstybės narės. Ką galvojate apie tokias apokaliptines vizijas?
Tikrai nemanau, kad ES sužlugs. Tokios kalbos visuomet svarbios dėmesį užvaldančiomis antraštėmis besirūpinantiems mokslininkams ir žurnalistams. Šiuo metu matome vieną sėkmingiausių ES evoliucijos laikotarpių, bet jis yra pakankamai nuobodus, tikriausiai ir tolesnė evoliucija bus tokia pat, todėl suprantu, kodėl kai kurie žmonės taip kalba ir jau gan ilgą laiką. ES yra kur kas rafinuotesnė organizacija nei Romos imperija, tai susitarimo principu besivadovaujanti organizacija, tai yra jos skiriamasis bruožas, o buvimo joje nauda naujosioms valstybėms narėms tokia akivaizdi, kad politinis imperatyvas sėkmingai pasinaudoti šia naryste yra didžiulis.
Paskutinis labai sėkmingas plėtros etapas, manau, įtikina, kad šis projektas ir toliau bus nepaprastai sėkmingas. Visuomet yra žmonių, sakančių, kad kita stadija bus pernelyg sunki ir tai mus sužlugdys, tačiau mes visi mokomės ir prisitaikome. Manau, visuomet svarbu pabrėžti faktą, kad ES valstybės yra pionieriai, einame ten, kur dar niekas prieš tai nėra buvęs. Tai yra rafinuočiausia, sudėtingiausia, sėkmingiausia organizacija, kokią pasaulis yra regėjęs. Draugėn ji jungia labai skirtingas tautas bei jų tradicijas bendro sėkmingo ekonominio ir socialinio siekio labui.
Tačiau pirmieji žengiame į nežinomą žemę, kurios žemėlapio neturime, o žmonėms patinka turėti žemėlapius, štai kodėl tie mokslininkai nori remtis Romos imperijos ar Jungtinių Valstijų vystymosi pavyzdžių, nors tie pavyzdžiai gali būti naudingomis gairėmis. Patiriame kolektyvinį, labai įdomų nuotykį ir tas nuotykio pojūtis yra labai svarbus.
Iš tikro nežinome, kokia bus ES po penkerių ar dešimties metų, niekas nepasakys, kokie bus naujieji jos nariai, kaip mes kartu dirbsime ar mus lydės sėkmė ar mums nepasiseks. Tai darbas, kurį turime atlikti ir labai svarbu tai žinoti, toks pat svarbus yra ir valstybių vyriausybių, parlamentų ir žmonių atsakomybės dėl savo ateities suvokimas. ES istorija buvo ir tebėra nepaprastos sėkmės istorija. Neturiu jokių nuogąstavimų dėl ES žlugimo ir tikrai nemanau, kad dabar prisijungusios naujosios narės galėtų paskatinti šį procesą.
Iššūkiai Jungtinei Karalystei
Jungtinė Karalystė yra viena svarbiausių politinių žaidėjų pasaulinėje arenoje. Kokie didžiausi iššūkiai laukia britų užsienio politikos artimiausioje ateityje?
Atsakymai yra labai aiškūs. Sąrašo viršūnėje yra būtinybė ir toliau kovoti su pasaulinio terorizmo grėsme ir masinio naikinimo ginklų platinimu. Pastaraisiais metais šia linkme nuveikta nemažai darbų ir Jungtinė Karalystė kartu su NATO partneriais skyrė tam daug dėmesio. Ir tai nėra vien tik Vakarų pasauliui aktualus dalykas, tai globali grėsmė. Daugelis pasaulio vyriausybių šią problemą išskiria kaip svarbiausią prioritetą.
Kitas prioritetas yra kova su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu. Tai taip pat kartais yra susiję su terorizmu, kadangi teroristai naudoja tarptautinį nusikalstamumą savo veiklai finansuoti. Organizuotas nusikalstamumas naudojasi pasaulio globalizacija ir visomis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis. Vadinasi, turime veikti kur kas ryžtingiau naikindami galimybes neteisėtai tuo naudotis ir glaudžiau bendradarbiauti su savo partneriais.
Taip pat labai svarbu stiprinti tarptautinės teisės sistemą, kuri padėtų spręsti ginčus ir išvengti konfliktų. Ar tai būtų Jungtinės Tautos ar kitokios tarptautinės teisinės sistemos formos.
Kitas prioritetas, žinoma, yra sėkmingas ES gyvavimas, o ES plėtra yra labai svarbus Europos saugumą užtikrinantis veiksnys. Ir, be abejo, kiti dalykai: mūsų ekonominių interesų gynimas atviros ir besiplečiančios pasaulinės ekonomikos kontekste. Labai aktyviai turime puoselėti neturtingų šalių plėtrą bei jų demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimą.
Tai didelė darbotvarkė, bet tokie yra tikslai ir tik su savo partneriais mums pavyks juos įgyvendinti. Taigi ir su Lietuva turime dirbti šiais klausimais kur kas glaudžiau, ypač kovos su terorizmu, tarptautinio nusikalstamumo, aplinkosaugos, energijos šaltinių užtikrinimo, ekonominių reformų srityse.
Opiausias šiandieninės globalios politikos klausimas yra kova su terorizmu ir situacija pokariniame Irake, o Jungtinė Karalystė yra pagrindinė JAV pozicijos šiuo klausimu rėmėja. Tačiau ministras pirmininkas Tony Blairas susilaukia dėl to nemažai kritikos, tarkime, neseniai jam adresuotas atviras penkiasdešimt dviejų iškilių britų diplomatų laiškas, kuriame jie pasmerkė jo sąjungą su G. W. Bushu ir politiką Viduriniųjų Rytų atžvilgiu. Kokios, jūsų nuomone, buvo padarytos didžiausios klaidos šioje srityje ir kaip toliau klostysis situacija Irake?
Nemanau, kad klausimo formulavimas akcentuojant klaidas yra teisingas. Aš visų pirma kalbėčiau apie pasiektą sėkmę. Manau, kad žmonėms vis dar reikia priminti įvykusius teigiamus dalykus. Iš esmės privačiuose pokalbiuose mes visi sutinkame, taip pat ir žmonės Viduriniuosiuose Rytuose, bent jau jų vyriausybės, kad Husseino režimo sunaikinimas yra išskirtinai teigiamas dalykas ir kad šiandieninis Irakas yra nepalyginamai geresnis, tai savaime yra svarbi sėkmė.
Nors pasaulio žiniasklaidos pranešimuose iš Irako vyrauja informacija apie prievartą ir įvairius nusikaltimus, iš tiesų dauguma šios šalies gyventojų nesigriebia prievartos ir daugumai jų gyvenimas dabar yra kur kas geresnis nei buvo prieš metus. Iš esmės ten funkcionuoja sveikatos apsaugos sistema, ligoninės, mokyklos, universitetai, ima veikti viešojo aptarnavimo infrastruktūra. Tačiau niekas nepateikia naujienų apie tai, kaip šimtams kaimų pradėtas vandens tiekimas ar kad vietiniams vaikams sudarytos tinkamos mokymosi sąlygos, pasakojamos tik istorijos apie JAV karių kovas ir tai suprantama, bet tai neteisingas vaizdas.
Žinoma, niekas neapsimeta, kad situacija nekelia susirūpinimo, bet pabrėžiu, kad problemos Irake turi būti matomos pasiekto progreso kontekste. Ką turime daryti esamos situacijos atžvilgiu?
Jungtinės Karalystės požiūriu, nepaprastai gerai, kad per kelis pastaruosius mėnesius su JAV ir kitais partneriais pavyko susitarti dėl naujo labai sustiprinto Jungtinių Tautų vaidmens šioje srityje. Taip pat sutarta dėl Irako politinės sanklodos ateities, kurioje būtų atstovaujama visoms Irako gyventojų grupėms. Dabar siekiama birželio pabaigoje valdžią perduoti laikinajai Irako vyriausybei. Nieks nesako, kad daugiatautės karinės pajėgos bus išvestos birželio mėnesį, to neleistų dabartinė saugumo situacija. Bet norėtume, kad tos pajėgos ten būtų su Jungtinių Tautų mandatu, ir tikimės, kad šios organizacijos vaidmuo normalizuojant padėtį bus svarbiausias.
Beveik akivaizdu, kad tam tikru mastu prievarta Irake ir toliau tęsis, todėl tarptautinė bendruomenė bendradarbiaus su Irako vyriausybe bei jos naujomis saugumo pajėgomis. Taip galima bus užtikrinti, kad besitęsianti prievarta neužkirstų kelio Irakui tapti šalimi su visiškai demokratiškai išrinkta vyriausybe. Tai bus labai sunku ir nieks to neneigia, tačiau yra aiški perspektyva ir faktas, kad Jungtinės Tautos ima vaidinti centrinį vaidmenį, yra esminis veiksnys užtikrinant politinį stabilumą Irake ir tai bus labiau priimtina tiek tarptautinei bendruomenei, tiek ir, tikėtina, arabų pasauliui.
Monarchija išliks
Jūsų oficialus titulas skelbia, kad esate “Jos Didenybės ambasadorius”. Ką reiškia šiuolaikiniame pasaulyje atstovauti karalystei ir kokia bus Britų monarchijos ateitis, dėl kurios nemažai ginčijamasi jūsų šalies visuomenėje?
Šis titulas nereiškia vien tik atstovavimą Jos Didenybei, jis atspindi faktą, kad ambasadorius atstovauja Jungtinei Karalystei kaip visumai: karalienei, vyriausybei ir visoms Jungtinės Karalystės sudedamosioms dalims. Mūsų visuomenės diskusijas apie monarchijos ateitį, pamenu, dar nuo tada, kai tik pradėjau skaityti laikraščius.
Laikui bėgant nuomonės ir nuotaikos šiuo klausimu keičiasi, tačiau tikrai nemanau, jog mūsų šalis netrukus nuspręs toliau nebebūti karalyste. Mano asmenine nuomone, jei kada nors taip ir nutiktų, tai neilgai trukus dėl to imtume gailėtis.
Apie lietuvių kalbos sunkumą
Ilgai diplomatinį darbą dirbote Japonijoje ir, be kitų užsienio kalbų, mokate japonų kalbą, o Lietuvoje pradėjote mokytis mūsų kalbos. Ar lietuvių kalba lengvesnė mokytis, palyginti su japonų?
Mokantis kalbų greit imi suvokti pasiekto lygio svarbą. Tarkime, Japonijoje žmonės išgirdę jų kalba šnekanti vakarietį vis dar maloniai nustemba ir yra nepaprastai tolerantiški klaidoms. Kitokia mano patirtis buvo Prancūzijoje, kai pareigūnai, su kuriais bendravau, tikėjosi, jog ne tik kalbėčiau prancūziškai, bet ir kad tai daryčiau tobulai, o gramatinės klaidos buvo nedovanotinos.
Štai tokie du visiškai skirtingi požiūriai, kurie veikia tavo nuomonę apie kalbos sudėtingumą. Žinoma, japonų kalba yra nepaprastai sudėtinga ir reikalauja daug laiko, ypač mokantis rašybą. Lietuvių kalba taip pat laikoma labai sunkia, užsieniečiams ypač sudėtinga perprasti kirčiavimą.
Manau, kad yra nepaprastai sunku išmokti kalbėti lietuviškai labai gerai ir taisyklingai. Šia prasme ji tikriausiai tokia pat sudėtinga, kaip ir japonų. Tačiau tikiuosi, kad Lietuvos žmonėms bus malonu ir man pačiam tai bus labai malonu, jei galėsiu kalbėti taip, kad nesunkiai galima būtų suprasti, ką noriu pasakyti. Taip pat tikiuosi, kad atleis už daromas klaidas ir todėl man bus lengviau mokytis šią kalbą nei prancūzų.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Rimas Zakarevičius
