„Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje. Ten jau buvo ir naujo krašto apsaugos ministro labai konkretūs pasiūlymai, paskaičiavimai, kam konkrečiai turėtų eiti padidinimas gynybos biudžetui. Manome, kad visų pirma reikia žinoti, kam reikia pinigų, jog būtų paprasčiau kreiptis į visus žmones ir prašyti prisidėti“, – ketvirtadienį parlamente kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Kalbant apie konkrečius pasiūlymus, labai skeptiškai vertiname laisviečių pasiūlymą dėl nuėmimo 150 mln. eurų iš savivaldos, turint galvoje, kad savivaldai pastaraisiais metais suteikėme daug savarankiškų funkcijų. Toks permetimas iš vienos eilutės į kitą, mūsų galva, nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas“, – pažymėjo ji.
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad liberalai dėl didesnio finansavimo gynybai palaikytų akcizų didinimą alkoholiui ir tabakui, svarstytų pelno mokesčio pakėlimą 1 proc.
„Iš to, kas jau buvo nuskambėję ir diskusijų partijos viduje manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš kelių. Akcizas alkoholiui, tabakui ir kiti akcizai“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Taip pat gynybos fondo sukūrimas, tai savaime suprantama ir svarstytume pelno mokesčio pakėlimą 1 proc. Verslo bendruomenėje yra platus sutarimas, kad tam neprieštarautų“, – pažymėjo ji.
Nemato prasmės „iššokti su pasiūlymais“
Galiausiai politikė aiškino nematanti prasmės „iššokti su pasiūlymais“, kurie neturi galimybių būti priimtais bendru sutarimu.
„Galvojame, ką siūlyti, jau nuo praėjusių metų, bet akivaizdu, kad ne vakuume dirbame. Yra ir koalicijos partneriai, ir partneriai opozicijoje, su kuriais kartu reikia ieškoti sprendimų. Nematau didelės prasmės iššokti su pasiūlymais, kurie tampa tik komunikaciniu veiksmu, tačiau neturi jokių galimybių tapti bendru sprendimu“, – teigė liberalė.
„Kiekvienas koalicijos partneris pasirenka savo kelią ieškoti bendrų sprendimų, vyksta rinkimai. Jie nebuvo pristatyti iš anksto, liberalų prioritetas, kad būtų realiai nubalsuota už sprendimus, kurie ir būtų logiški, racionalūs, ir, jog būtų tęstini, nebūtų atšaukti po kažkiek mėnesių ar pusmečio, pasikeitus valdančiajai daugumai“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatė partijos siūlymus, kurie leistų padidinti gynybos biudžetą 420 milijonų eurų.
Anot jos, Laisvės partija pritaria gyventojų pajamų mokesčių perskirstymui iš savivaldybių pagal Finansų ministerijos siūlymą. Tai atneštų apie 150 mln. eurų.
Laisvės partija taip pat siūlo kelti akcizus kurui – mazutui, angliai, dyzelinui, gazoliui žemės ūkyje, taip pat alkoholiui ir tabakui. Tai taip pat papildytų iždą 150 mln. eurų.
Galiausiai A. Armonaitė taip pat pritaria pelno mokesčio augimui vienu procentiniu punktu – tai atneštų 120 mln. eurų.
Liberalų Sąjudžio Valdyba pranešė nusprendusi šaukti liberalų Gynybos forumą. Jame bus diskutuojama dėl tvaraus ir racionalaus valstybės gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
